Kauno technologijos universiteto (KTU) Energetikos technologijų instituto direktorius Jonas Gylys sako, kad ekonomiškai pigiausia elektros energiją gaminti atominėse jėgainėse, tuo metu žaliąją energetiką profesorius vadina prabanga, kuri galėtų patenkinti apie 20-30 proc. viso Lietuvos elektros energijos poreikio.
Savo ruožtu Rytų geopolitikos studijų centro (RGSC) direktorius Laurynas Kasčiūnas teigia, jog jeigu naujos jėgainės statyba būtų tik politinis klausimas, geriausia būtų ją pastatyti, tačiau ekonominė logika, jo teigimu, gali padiktuoti ir kitus sprendimus.
Nėra skaičiavimų?
Praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė išsakė nuomonę, kad tai, ar Lietuva liks atominės energetikos šalimi, priklausys nuo detalių skaičiavimų, kurių, pasak jos, šiuo metu nėra.
Prezidentės tvirtinimu, būtina žinoti, ar, įvertinus visas ekonomines ir politines aplinkybes, Lietuvai naudingiau statyti naują jėgainę, ar geriau investuoti į žaliąją energetiką – geotermiką, atliekų deginimą, vėjo jėgaines. D. Grybauskaitė priminė ir faktą, kad Baltarusijoje ir Kaliningrade taip pat gali išdygti atominės elektrinės, nors nežinia, ar šie planai realūs.
„Ar Lietuva liks atominės energetikos šalimi, priklausys nuo strategijos peržiūrėjimo ir paskaičiavimų – į ką geriau investuoti, turint galvoje, kad atominė energetika yra geopolitika, žinant, kad aplink mus bus pastatytos elektrinės.
Turime peržiūrėti savo strategiją ir pažiūrėti, į ką geriau investuoti – ar į vėją, geotermiką, atliekų deginimą, ar atominę energetiką, ar į viską kartu“, - spaudos konferencijoje sakė D. Grybauskaitė, nors pabrėžė, kad „Lietuva kol kas projekto neatsisako“.
V.Landsbergis: tai svarstytinas klausimas
Prezidentės poziciją, kuria vėl gali būti pradėta diskusija, ar Lietuvai iš viso verta investuoti į naują atominę jėgainę, palaiko ir valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Politiko nuomone, naujos jėgainės statybos - vis dar svarstytinas klausimas, nes reikia skaičiuoti, koks elektros energijos poreikis bus Lietuvoje po 10-20 m.
„Svarstytinas klausimas, jis visą laiką svarstytinas. Reikia skaičiuoti, kiek yra poreikio, kiek jo bus po 10-20 m., kaip tą poreikį patenkinti, gal mes galime iš kur nors pirkti, gal galima pradėti gaminti alternatyviai – mes nieko nedarome: nestatome jokių malūnų, neišnaudojam vandens, nerenkam šiaudų ir visokių kitokių dalykų. Mes baisiai atsilikę, mes nedeginam šiukšlių“, - DELFI sakė V. Landsbergis.
Konservatoriaus tvirtinimu, ar statyti atominę jėgainę, reikia diskutuoti konkrečiai skaičiuojant – tai esą neturėtų būti akla propaganda: „Statysim, statysim, viską aukojam, o ar tikrai statysim – paaiškės vėliau. Jau dabar galima pradėti aiškintis ir reikia sumažinti įkarštį, ar tikrai reikia statyti ir ar tikrai statysim“, - svarstė europarlamentaras.
KTU profesorius: žalioji energetika – prabanga
KTU Energetikos technologijų instituto direktorius, profesorius J. Gylys, klausiamas, gal Lietuvai neverta investuoti lėšų į naują elektrinę, o verčiau pasikliauti žaliąja energetika, sako, kad įmanoma viskas. „Galima, tik jeigu mes sutinkame mokėti brangiau, tada kodėl ne? Tada visko galime prigalvoti“, - DELFI sakė mokslininkas.
J. Gylio nuomone, žalioji energetika – yra prabanga, kurią sau gali leisti tik turtingos valstybės. Profesorius teigia, kad, tarkime, vėjo jėgainių gaminama elektra paprastai būna dvigubai brangesnė, mat vėjai siaučia ne nuolatos, o tik kartkarčiais. „Kaip tam tikra egzotika, kaip žalioji energija, tai tikrai galima, bet nerasite nė vienos šalies, kurioje tokia gamyba būtų bazinė“, - kalbėjo pašnekovas.
Iš visų žaliosios energijos rūšių Lietuvai, anot J. Gylio, būtų perspektyviausia vystyti biokuro gamybą bei geoterminę energiją. „Tai kažkas realesnio“, - teigė mokslininkas, bet priminė, jog, pavyzdžiui, gaminant biokurą didėja oro tarša.
Klausiamas, kokią dalį Lietuvos elektros energijos poreikio, galėtų patenkinti žaliosios energetikos vystymas, J. Gylys teigė tikslių skaičių pasakyti negalįs, bet, jo nuomone, tai galėtų sudaryti apie 20-30 proc. viso poreikio.
Pasak profesoriaus, didžioji dalis Lietuvai reikiamos elektros energijos vis tiek teks gaminti arba šiluminėse elektrinėse, arba, jei pastatysime naują jėgainę, atominėje, arba pirkti iš Rusijos bei galbūt Baltarusijos. „Bazinį krūvį vis tiek turės užtikrinti kažkas pastovaus, tas, kas bet kuriuo metu tiekia elektros energiją“, - svarstė J. Gylys, bet pabrėžė, kad elektros gamybos diversifikacija būtų pageidautina.
J. Gylio nuomone, geriausia turėti 3-5 skirtingus generavimo šaltinius, tačiau, mokslininko pastebėjimu, elektros energijos gamyba šiluminėse elektrinėse iškart didina gamtinių dujų poreikį, šios savo ruožtu transportuojamos iš Rusijos, o jeigu dalį elektros energijos pirksime iš tos pačios šalies, tai du elektros energijos generavimo būdai taps tarsi vienu – diversifikacijos tarsi nelieka.
„Netgi tuo atveju, jeigu aplink mus pristatys atominių elektrinių, mes elektros energiją pirksime iš ten pat, iš kur perkame naftą, dujas. Kalbant vienu sakiniu – bendrabutyje gyventi yra pigiausia, bet kažkodėl žmonės nori į atskirus namus eiti. Bendrabutyje tikrai būtume aprūpinti elektros energija, visa kita, tai klausimas, kodėl mes iš jo visi išeiname?“, - metaforomis kalbėjo KTU profesorius.
Galutinio apsisprendimo nebūta net kuriant „Leo LT“?
Nors ankstesnei socialdemokrato Gedimino Kirkilo vyriausybei kartu su „VP grupės“ valdoma „NDX energija“ derantis dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ kūrimo buvo deklaruojama, kad bendrovė statys naują atominę elektrinę bei elektros jungtis į Vakarus, tačiau šiandien „NDX energijos“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius sako, jog galutinis sprendimas – statyti elektrinę ar ne – niekad nebuvo priimtas.
„To niekada nebuvo padaryta, buvo tik preliminarios diskusijos su kitų šalių vyriausybėmis, taip pat visokios studijos, paskaičiavimai, bet niekada nebuvo prieita prie sprendimo priėmimo“, - DELFI sakė I. Staškevičius.
Pašnekovas teigia negalįs agituoti už elektrinės statybą, tačiau, jo nuomone, Lietuva yra padariusi didžiąją namų darbų dalį tam atvejui, jeigu jėgainė vis tik būtų statoma. „Lietuvoje vis tiek šiek tiek labiau pasirengta galutiniam sprendimui dėl to, ar turėti savo atominę, ar ne, negu kad buvo prieš porą metų“, - sakė I. Staškevičius.
„Projekto kontūrai vis dėl to egzistuoja. Dabar reikėtų arba juos nurašyti, įvertinus, kad tai neperspektyvu, arba tiesiog paversti realiu projektu“, - pridūrė pašnekovas bei pabrėžė, kad pasaulyje atominė energetika yra atgimstanti elektros energijos gamybos rūšis.
RGSC direktorius L. Kasčiūnas primena, jog energetika yra politikos ir ekonomikos samplaika, tad ir sprendimas turės būti priimtas pasirėmus tiek detaliais skaičiavimais, tiek subjektyviu geopolitinės aplinkos įvertinimu.
L. Kasčiūno nuomone, šiuo metu svarbiausia Lietuvai būtų įsilieti į europinių tinklų sistemą per elektros tiltus į Lenkiją bei Švediją. Turėti atominę elektrinę, jo tvirtinimu, būtų puiku, bet tai esąs ne tik politinis, bet ir ekonominis klausimas.
„Gerai būtų, jeigu jinai būtų, jei būtų kuriama skaidriai ir visaip kitaip. Tai vis tiek mūsų savarankiškumo garantas, nes jeigu integruojiesi per tiltus (į Vakarus - DELFI), tai irgi nuo kažko priklausai. Bet, aišku, reikia skaičiuoti, kiek tai kainuos, ar atsipirks. Tačiau geopolitiniu požiūriu turėti savo atominė elektrinę būtų gerai“, - sakė L. Kasčiūnas.
DELFI primena, kad G. Kirkilo Vyriausybė deklaravo, jog naują atominę jėgainę statys nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“, tačiau projektas sulaukė daugelio politikų ir visuomenės narių pasipriešinimo, buvo vertinamas kaip neskaidrus, tad dabartinis Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas bendrovę siekia išformuoti.
Vykdydama įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) Ignalinos atominę elektrinę (IAE) Lietuva privalės uždaryti iki 2009 m. pabaigos.
