Pagal Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovų pateiktas LRT įstatymo pataisas būtų nustatyta nauja LRT tarybos sudarymo ir atsakomybės tvarka, kuri leistų performuoti dabartinę LRT tarybą, o naujajai suteiktų daugiau galių. Įstatymo pataisomis LRT eteryje taip pat būtų uždrausta reklama.
Tarybos nariai būtų skiriami juos teikiančios institucijos kadencijai, tad, pavyzdžiui, išrinktas naujas Seimas skirtų naujus tarybos narius. Be to, tarybos narį delegavusi institucija turėtų teisę jį atšaukti. „Tai iš esmės būtų atsisakymas nacionalinio transliuotojo statuso ir LRT taptų valstybės radiju ir televizija“, - konstatavo LRT tarybos pirmininkas Gediminas Ilgūnas.
Pasak G. Ilgūno, priėmus įstatymo pataisas būtų paleista LRT taryba, generalinis direktorius ir jo pavaduotojai.
„Naujas įstatymas iš esmės panaikina LRT tarybos atsakomybę – jeigu neįtiksi valdžios vertikalei, tave pakeis. Tavęs nebus. Visa atsakomybė yra, kol tu nuėjai pas savo kuratorių partijoje ar Prezidentūroje pasiklausti, kaip reikia balsuoti. Tai kalbėti apie laisvę šioje vietoje nebėra ko“, - kalbėjo Rimvydas Valatka.
R.Valatkos teigimu, laisvės klausimas sprendžiasi Seime, kur laisvė gali būti panaikinta kaip bolševikai panaikino buržuaziją.
Alvydo Jokūbaičio pastebėjimu, įstatymo pataisa – pasikėsinimas į laisvę, o nauji tarybos nariai nedirbtų geriau - būtų dar labiau suvaržyti. Tarybos narys stebėjosi, kad viešojoje erdvėje LRT negina intelektualai. „Tačiau patys tarybos nariai apie tarybą nėra pasakę nieko gera“, - pastebėjo A. Jokūbaitis.
A.Račas: šiandien taryba yra neveiksni
Tačiau su kolegų nuomone nesutiko Artūras Račas. Jis nedrįso tvirtinti, kad su įstatymu ateina laisvės pabaiga.
„Aš nemanau, kad tai yra laisvės gniaužimas. Aš kalbėjau apie tarybos narių atsakomybės sustiprinimą, aš matau priemonių visos tarybos atsakomybei sustiprinti. Susidorojimo jokio nematau, įžvelgiu tam tikrą politizavimą, kurį būtų galima spręsti truputėlį kitaip, negu siūlo Seimas. Taip, politizavimo grėsmė šiokia tokia yra, bet neįžvelgiu nei tapimo valdžios ruporu, nei bandymo daryti įtaką“, - po posėdžio DELFI sakė A. Račas.
Pasak A. Račo, niekas tarybos nariui nedarys įtakos, jei žmogus save gerbia, jaučia atsakomybę. A.Račo teigimu, dabar LRT taryba nėra pati geriausia, nėra tobula. „Tobulinti dar būtų galima labai daug ir reikėtų, o kad pataisų reikia, neabejoju visiškai. Šiandien labai aiškiai matyti, kad taryba yra neveiksni“, - kalbėjo A. Račas.
Tarybos nario teigimu, nors LRT finansavimas sumažintas, reklamos sumažėjo, tačiau tai vyko visose įmonėse ir visoje žiniasklaidoje. Tačiau kitur esą nėra tokių rezultatų kaip LRT. „Mano supratimu, ši administracija visai nereagavo į tai, kas vyksta aplink“, - kalbėdamas apie atsakomybę sakė A. Račas.
Susiginčijus dėl laisvės ir atsakomybės, R. Valatka A. Račui patarė „išmokti laisvės apibrėžimą ir tik po to tauzyti niekus“. A. Račui prieštaravo ir tarybos narys Saulius Vosylius.
„Reikėtų tiesiai sąžiningai pasakyti, kad visas įstatymas, procedūra keičiama ne dėl tarybos, o dėl vieno asmens. Būkime dori ir tiesiai pasakykime - tai yra dėl generalinio direktoriaus. (...) Gerbiamas Račai, labai Jus gerbiu kaip žurnalistą, bet šioje vietoje leiskite man šiek tiek... Man nepatogu, kad būdamas doros, sąžinės kovotojas šioje vietoje irgi nepasakote tiesiai, kodėl šis įstatymas keičiamas“, - rėžė S. Vosylius.
Galiausiai LRT tarybos nariai pasirašė viešą pareiškimą, kuriame teigiama, kad įstatymo pataisos iš esmės reiškia grįžimą prie valstybinės televizijos ir valstybinio radijo, kurie tampa ne visuomenės, o tik valdančiosios daugumos ruporais. Po kreipimusi nepasirašė tik A. Račas ir posėdyje nedalyvavusi Auksė Balčytienė.
„Jei šios pataisos bus priimtos ir įsigalios, Lietuva bus atmesta daugiau kaip dešimtmetį atgal, kai kiekviena rinkimus laimėjusi partija iškart stengdavosi žūtbūt perimti LRT kontrolę. Nieko, išskyrus praradimus, visuomeniniam transliuotojui praeityje tai neatnešė. Tai taip pat nesuteiks laisvo žodžio šalies visuomenei. Pakeitus įstatymą, grįžus prie valstybinio LRT modelio, tikėtina, jog, pasikeitus Seimo daugumai, LRT vėl būtų įstumiama į naujas kovas dėl įtakos joje. Lietuvos visuomeniniam transliuotojui, kurio finansavimas ir taip yra menkiausias visoje ES, tai būtų katastrofa“, - teigiama pareiškime.
