„Skolinti pinigai sukuria kainų burbulus ir vėliau sukelia panikos bangas. Kai rinkos maitinamos skolintais pinigais, kainos kyla nepalyginamai greičiau nei jų nebūtų išvis, ir atvirkščiai: kai rinka krenta, kainos krenta nepalyginamai greičiau. Paprastai bankai, paskolinę spekuliantams lėšų, nustato turimų pozicijų ribines kainas, iki kurių nukritus už skolintas lėšas įsigytų finansinių priemonių kainoms prašo papildomai įnešti lėšų grynaisiais pinigais arba reikalauja parduoti turimas investicijas. Investuotojams delsiant ar vengiant savarankiškai uždaryti nuostolingas pozicijas, bankai, finansų maklerio kontoros turi visas teises pačios imtis veiksmų ir pardavinėti savo klientų investicijas skoloms padengti“, – žurnalui „Investuok“ teigia M. Čiuželis.
Jis pateikia daugumai investuotojų puikiai pažįstamą skaudų pavyzdį: 2008 metų rugsėjo–spalio mėnesiais įvykusią kainų griūtį po „Lehman Brothers“ bankroto iš dalies lėmė ir skolintais pinigais įgytų pozicijų pardavimas. Spartus vertybinių popierių kainų kritimas rinkose sukelia sniego lavinos efektą, kai dėl krentančių kainų dažnėja „margin call“ ir juos lydintis priverstinis vertybinių popierių pardavimas, siekiant padengti investuotojų skolas, atsiradusias dėl smukusių vertybinių popierių kainų.
Skolinti pinigai rodo optimizmą
„EVLI securities“ portfelių valdytojo Martyno Grikinio nuomone, panašūs kainų nuosmukiai, įvykę 2008 metų pabaigoje, ateityje kartosis ir bus dar skaudesni, nes finansų rinkos prieinamos vis platesniam žmonių ratui. Dalis nesuprasdami prisiimamos rizikos investuoja per daug agresyviai – dažniausiai tai reiškia, kad jie investuoja ne tik savo, bet ir skolintus pinigus. Anot pašnekovo, augantis skolintų pinigų kiekis – teigiamų lūkesčių pasekmė. Dėl skolintų pinigų optimistinės nuotaikos palaipsniui tampa investavimo manija.
Specialūs rodikliai
Skolintų pinigų, besisukančių finansų rinkose, kiekį atskleidžia keletas rodiklių. M. Grikinio nuomone, vienas iš geriausiai skolinimosi lygį prekybai vertybiniais popieriais JAV rinkoje atspindinčių rodiklių – „NYSE Margin Debt“. Šis rodiklis rekordinį dydį buvo pasiekęs finansų rinkų piko metu 2007-aisiais metais, kada rinkoje dar vyravo teigiami lūkesčiai. Nagrinėjant įvairius rodiklius, atspindinčius skolintų pinigų kiekį finansų rinkose, visuomet reikia turėti omenyje, jog ši informacija vėluoja ir reali situacija jau gali būti kiek pakitusi.
Svarbu ne vien kiekis
M. Čiuželis atkreipia dėmesį ir į tai, jog minėtas rodiklis „NYSE Margin Debt“ nevisiškai atspindi skolintų pinigų kiekį rinkose, nes investicijoms skolinamasi ne tik naudojant tam sukurtus produktus, bet ir, pavyzdžiui, imama paskola užstatant turtą, o šie pinigai rodiklyje neatsispindi. Jo nuomone, negalima tiksliai nustatyti, kiek šiuo metu rinkose yra skolintų pinigų, mat rodiklio, kiek iš viso rinkose cirkuliuoja skolintų pinigų, paprasčiausiai nėra.
Naujausiais duomenimis, 2009 metais skolintų pinigų kiekis didėjo: gruodį siekė beveik 231 mlrd. JAV dolerių ir buvo 30 proc. didesnis nei sausį bei 4,5 proc. didesnis nei lapkritį. Štai, pavyzdžiui, 2009 metų vasario mėnesį šis rodiklis siekė vos 173 mlrd. JAV dolerių ir buvo žemiausias per daugelį pastarųjų metų. Rodiklio „NYSE Margin Debt“ tendencijos rodo besikeičiantį investuotojų apetitą spekuliatyvioms operacijoms.
Auga
Kaip žurnalui „Investuok“ teigia M. Čiuželio, pasižiūrėjus į rodiklį „NYSE Margin Debt“, galima daryti išvadą, jog, palyginti su 2006 ar 2007 metais, bendras skolos lygis yra sumažėjęs, tačiau 2009-aisiais nuo metų pradžios jis padidėjo 30 proc.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad JAV labai lengva pasiskolinti investicijoms į vertybinius popierius. Turint sąskaitoje vertybinių popierių, iš karto žinoma, kiek juos užstačius galima pasiskolinti pinigų papildomoms investicijoms.
Skolintų pinigų kiekio ūgtelėjimą 2009 metų pradžioje UAB „Synergos Capital International“ investavimo skyriaus vadovas Tomas Kliučius vertina kaip dalies rinkos dalyvių padidėjusį norą spekuliuoti, tačiau, žvelgiant į investicijų grąžą 2009 metais, galima daryti prielaidą, jog šis procesas jau eina į pabaigą.
Kas bus, jei skolintų pinigų daugės?
Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika tikina, kad į rinką plūstelėjus daugiau skolintų pinigų kiltų kainos, o pinigų kiekiui rinkoje sumažėjus aktyvų kaina kristų.
Svarstantiesiems, ar skolinimasis grįš į 2007 metų lygį, M. Leika pirmiausia siūlo užduoti sau klausimą: ar yra fundamentalių priežasčių, kodėl turėtume grįžti į buvusį lygį? Didžiųjų pasaulio šalių vyriausybės šiuo metu kaip tik bando užkirsti kelią naujiems burbulams vien todėl, kad neskatintų finansų institucijų spekuliuoti.
„Labai abejoju, ar į rinkas artimiausiu metu plūstels skolinti pinigai tokiais mastais ir jie bus tokie pigūs, kaip jie kad buvo vos prieš porą metų, kadangi yra didžiulis noras apriboti naudojamą finansinį svertą“, –
mano M. Leika. Maža to, bandoma peržiūrėti visą reguliavimo sistemą tam, kad finansų institucijos, kurios iš principo yra bankai, tik šiuo metu neprižiūrimi, į ją patektų. Tai savo ruožtu reikštų, kad tokie „šešėliniai bankai“ turėtų laikytis nuosavo kapitalo pakankamumo reikalavimų, kas ribotų jų svertą.
O jei skolinimasis mažės?
M. Čiuželio teigimu, akcijų rinkoms nukritus tam tikrą procentą, dalis tų, kurie skolinosi investicijoms, susiduria su problemomis. Jei tokių, kuriems gali būti blogai, daugėja, vadinasi ir visai rinkai gali būti blogai, o tada jau galima laukti masinio išsipardavimo.
Noras skolintis grįš
„Manau, kad investuotojų noras skolintis grįš. Galbūt jis net nedingo, tik sumažėjo mastai. Kapitalo rinkose visuomet apstu spekuliantų, kurie bet kokiomis sąlygomis ir bet kokiais laikais siekia naudotis atsirandančiomis galimybėmis. Pinigų masė dėl ekonomikos stimuliavimo programų yra gerokai didesnė nei prieš kelerius metus. „Nauji“ pinigai vis dar tartum „tvyro ore“ – kol kas jie naudojami bankų kapitalo pakankamumui didinti. Tačiau jei pagrindinių pasaulio šalių centriniai bankai nesugebės laiku atitraukti šių pinigų iš rinkos, mes labai greit išvysime naują kainų burbulą. Apie tokias besiformuojančias tendencijas jau labai atvirai kalbama žaliavų ar Kinijos NT rinkose.
Visgi nesiryžčiau lažintis, kad netrukus rinkose pamatysime tokią pačią euforiją, drąsą skolintis ir investuoti, matytą 2006–2007 metais, kadangi per daug žmonių prarado nemažai pinigų finansų rinkose. Mano nuomone, didžioji pinigų masė kol kas yra nuošalyje ir laukia, kaip situacija finansų rinkose klostysis toliau. Kiekvieną dieną rinka sulaukia naujienų, kurios interpretuojamos labai dviprasmiškai. Įtampa finansų rinkose neatslūgo ir ji išliks visus 2010 metus.
Tačiau jei rinkos kils keletą metų iš eilės, neabejoju, vėl išvysime optimistų, kurių daugumai gali tiesiog nepasisekti“, – mano M. Čiuželis.
Plačiau apie skolinimąsi skaitykite žurnale „Investuok“.
