Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi Vilniaus verslininkas Marijanas Romanovskis ir panevėžietis Andrius Grigalauskas buvo suimti iki birželio 24-osios, tačiau į laisvę buvo paleisti gerokai anksčiau – birželio 14-ąją.
Sprendimą paleisti M. Romanovskį ir A. Grigalauską priėmė Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas, išnagrinėjęs įtariamųjų ir jų gynėjo skundus dėl prokurorų nutarimų, kuriais buvo atsisakyta jiems sušvelninti kardomąją priemonę – iš suėmimo į užstatą.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas nusprendė, kad įtariamieji laikomi per ilgai už grotų, todėl nutarė, jog jie turi būti nedelsiant paleisti. Toks teismo nutarimas sukėlė tikrą paniką tyrimą atlikusioje Vilniaus policijoje ir tyrimą kontroliavusioje Vilniaus apygardos prokuratūroje – teismas paleido įtariamuosius, kurie neskundžiama aukštesnės instancijos teismo nutartimi turėjo būti už grotų.
Prokurorai teismo nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui – ją išnagrinėjusi teisėja Regina Pocienė pripažino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl privalo būti panaikinta.
„Prokuroras vadovauja ikiteisminiam tyrimui ir yra atsakingas už šio tyrimo sėkmę. t.y. už visapusišką ir objektyvų tyrimą“, - teismas pabrėžė, kad tik prokuratūra galėjo spręsti, ar A. Romanovskis ir A. Grigalauskas galėjo būti paleisti į laisvę anksčiau laiko.
„Ikiteisminio tyrimo teisėjas neturėjo įstatyminio pagrindo panaikinti įtariamiesiems A. Grigalauskui ir M. Romanovskiui suėmimą, taip sutrumpindamas aukštesniojo teismo nustatytą suėmimo pratęsimo terminą, - pažymima neskundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje. - Apylinkės teismo teisėjas priėmė nutartį, kuri faktiškai negalėjo būti priimta, todėl ji naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta“.
Teismas taip pat pažymėjo, kad apylinkės teismui yra privalomi aukštesnių teismų sprendimai, o įsiteisėjusi nutartis dėl įtariamiesiems skirto suėmimo iki birželio 24-osios išvis negali būti ginčijama ar skundžiama.
Kadangi A. Grigalauskas ir M. Romanovskis į laisvę anksčiau laiko buvo paleisti neteisėtai, prokurorai turi teisę juos vėl uždaryti į Lukiškes. Ar bus pasinaudota šia teise, kol kas nežinoma. Kilus konfliktui tarp prokurorų ir teisėjų, taip pat abejojama, ar teismas įtariamiesiems pratęstų suėmimą dar ilgesniam laikotarpiui.
DELFI primena, kad tiriant sukčiavimo bylą įtarimai yra pareikšti šešiems asmenims. Tarp įtariamųjų - ne tik A. Grigalauskas ir M. Romanovskis, bet ir dabar jau buvęs Lietuvos pašto vadovas A. Urbonas, buvęs „Swedbank lizingo“ komercinio transporto lizingo skyriaus vadovas Ramūnas Macas, kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ Paskolų komiteto pirmininkas Ruslanas Pogorelovas.
Pareigūnai domisi verslininkų veikla viename didžiausių šalies bankų – „Swedbank“. Apie galimai padarytas nusikalstamas veikas sostinės policijai pranešė banko atstovai, atlikę patikrinimą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų rugsėjį.
Įtariama, kad verslininkai finansinių problemų turintiems fiziniams asmenims siūlydavo išspręsti problemas pagerindami kredito grąžinimo arba gavimo sąlygas.
