Lietuvos gėjų lygos (LGL) manymu, Seimas priėmė skandalingą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuri riboja saviraiškos laisvę bei įveda reklamos cenzūrą. Mat įstatymo 39 straipsnyje atsirado formuluotė, kad reklamoje „neturi būti seksualinės orientacijos apraiškų arba skatinimo“.

LGL nuomone, šis straipsnis prieštarauja Lygių galimybių įstatymui. LGL valdybos pirmininko Vladimiro Simonko nuomone, parlamentarai, priiminėdami įstatymą, galvojo apie tokias reklamas kaip „McDonald’s“ – skirtas homoseksualams.

„Tačiau jiems užteko pragmatiškumo nedrausti tik homoseksualios reklamos. Bet jie pataikė ant kitos meškos – pagal priimtą pataisą, bet kokia reklama, kurioje yra užuomina apie seksualumą, patenka į šio straipsnio reguliavimą“, - kalbėjo V. Simonko.

Pašnekovo teigimu, šokolado „Karūna“ reklama tiesiog trykšta heteroseksualios meilės apraiškomis, tad taip pat būtų netinkama. V. Simonko įsitikinęs, kad įstatymo pataisa riboja reklamos kūrėjų saviraiškos laisvę.

„Ta formuluotė skamba labai keistai, mažų mažiausiai iš atsakingų institucijų reikalaučiau išaiškinimo, ką tai reiškia. Nes seksualinė orientacija ir heteroseksuali, pagal tokią logiką ir šeimos rodyti negalima. Čia absurdas, tai tikrai nesusipratimas“, - teigė Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis.

Kalti kalbininkai?

Įstatymo pataisų rengėjai ir priėmėjai tikina, kad įvyko paprasčiausia techninė klaida.

Įstatymo pataisas Seimui teikė Kultūros ministerija. Parlamentas joms pritarė rugsėjo 30 dieną. „Ko gero čia kalbininkai, norėdami kalbą padaryti aiškesnę, pridėjo porą žodžių, o tai pakeitė esmę. Jokių intencijų nebuvo, tekstas buvo perrašytas iš Europos Sąjungos direktyvos, kurios tikslas buvo visai kitas. Mes tokios formuluotės neteikėme“, - sakė Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėjos Laimonas Ubavičius.

Pasak L. Ubavičiaus, minėtame straipsnyje norėta pasakyti, kad reklamoje negali būti diskriminacijos ar jos skatinimo seksualinės orientacijos pagrindu. Jis įtaria, kad keli papildomi žodžiai atsirado galutiniame straipsnio tikslinime.

Panašios pozicijos laikosi ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys. „Šios vietos niekas netobulino, išskyrus kalbos redaktorius. Kiek žinau, būtent dėl redagavimo dalykų pasikeitė pačios formuluotės, dėl ko kilo tam tikrų nuogąstavimų. Piktybinio ketinimo ar užmačios nėra, tiesiog techninis dalykas“, - teigė V. Stundys.

Pasak V. Stundžio, neišvengiamai po tam tikro laiko reikės galvoti apie įstatymo korekciją.

V.Stundžio teigimu, minimam straipsniui nebuvo teikta jokių parlamentarų pataisų, tad įstatymą svarstant Seime į formuluotę niekas nekreipė per daug dėmesio.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)