Apie tokius Lietuvos planus praėjusią savaitę vykusioje automobilių parodoje sakė Seimo narys, buvęs aplinkos ministro patarėjas Andrius Burba.
„Gautus pinigus už parduotus taršos vienetus ketinama leisti įvairioms priemonėms, taip pat ir ekologiškam transportui. Madridas yra vienas iš sveikiausių viešojo transporto atžvilgiu miestų, šiame mieste yra daugiausiai hibridinių autobusų. Tikėtina, kad ir mūsų dėmesys kryps į šį segmentą“, – vėliau DELFI sakė Seimo narys.
Todėl, anot jo, dar būtų anksti kalbėti apie planuojamų pirkti autobusų modelius ir kiekį. Nupirktus autobusus planuojama išdalinti skirtingoms savivaldybėms priklausomai nuo jų kiekio.
Aplinkos ministro patarėja Laura Dzelzytė sakė negalinti nieko komentuoti, kol nepasirašyta sutartis. Jos teigimu, šiuo metu yra pasirašyti ketinimų protokolai su Ispanijos ir Liuksemburgo vyriausybėmis.
Galutinę sutartį su Ispanijos Vyriausybe planuojama pasirašyti birželio 1 d.
Lietuva teisę tarptautinėje rinkoje parduoti taršos vienetus įgijo tik pernai, kai sukūrė žaliąją investavimo sistemą.
„Ekspertų duomenimis, Lietuva per Kioto protokolo pirmąjį periodą nuo 2008 m. iki 2012 m. turi apie 50 mln. taršos leidimų arba nustatytosios normos vienetų perteklių, kuriuo galėtų prekiauti, jeigu yra sukurta žalioji investavimo sistema. Praėjusiais metais ji buvo baigta kurti, todėl tik pernai įgijome teisę prekiauti tarptautinėje rinkoje“, – DELFI teigė ji.
Anot patarėjos, sunku pasakyti, už kiek galima būtų parduoti šiuos vienetus, nes rinkoje yra jų perteklius.
„Labai sunku pasakyti, nes nėra duomenų, kiek jie kainuoja. Pasaulio banko duomenimis, 2009 m. kainos svyravo nuo 2 iki 11 eurų už vieną vienetą. Tačiau ši kaina nuolat krenta, nes rinkoje yra didžiulis perteklius“, – komentavo L. Dzelzytė.
Pasaulinėje rinkoje iš viso yra apie 7 mlrd. taršos vienetų, o jų paklausa yra apie 2 mlrd.