Kolekcininkų iniciatyva

Taigi naujas pastatas – Modernaus meno centras – turėtų įsikurti tarp sporto, pramogų ir verslo centro „Forum Palace“ bei Nacionalinės dailės galerijos. Miesto savivaldybė rengia detalųjį šios teritorijos planą – čia ir bus formuojamas sklypas visuomeninės paskirties pastatui. Tikimasi, kad teisinius žemės sklypo rengimo muziejaus statybai darbus miesto savivaldybė baigs iki 2012 metų pavasario.

MMC idėjos autorius – buvęs biotechnologijų bendrovės „Fermentas“ valdybos pirmininkas Viktoras Butkus. Muziejus būtų statomas iš privačių V. Butkaus šeimos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Ekspozicijos pagrindą sudarytų šių mecenatų per daugelį metų sukaupta turtinga Lietuvos meno kolekcija, kurioje jau šiandien yra 1500 kūrinių. Tai 120-ies garsių šalies kūrėjų vaizduojamosios dailės darbai, pradedant tapyba, grafika, skulptūra, fotografija ir baigiant vaizdo kūriniais. Beje, Viktoras ir Danguolė Butkai žada MMC kolekciją pildyti ir toliau. Centre taip pat būtų rengiami edukaciniai bei kultūros renginiai.

Jausmai, emocijos ir intelektas

MMC architektūrinės idėjos konkursui, kurį organizavo Lietuvos architektų sąjunga ir viešoji įstaiga Modernaus meno centras, buvo pateikti 62 darbai. Į antrą turą iš jų buvo atrinkti penki lietuvių projektai ir vienas estų architektų. Konkursinius darbus vertino komisija, kurią sudarė Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė architektė Giedrė Filipavičienė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė daktarė Lolita Jablonskienė, architektai profesorius Algimantas Mačiulis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Mindaugas Pakalnis ir Kauno technologijos universiteto docentas Gintautas Prikockis, viešosios įstaigos Modernaus meno centro vadovė D. Butkienė ir tarybos pirmininkas profesorius V. Butkus. Pateiktus projektus taip pat recenzavo specialiai tam suburta architektų ir inžinierių grupė.

Pirmoji vieta ir 50 000 Lt prizas skirtas grupei iš Vilniaus „A01 architektai“ (architektams Živilei Putrimaitei, Dovydui Čipkui, Marekui Mickevičiui, Mariui Morkūnui ir Dariui Romanovskij). Ambicingas ir entuziastingas kolektyvas pasiūlė pastato „Trikampis“ projekto idėją. Pasak autorių, trikampis perteikia pagrindinius proto aspektus, kuriuos jungia menas: jausmus, emocijas ir intelektą.

Ikoniškumas ir darna

Komisijos nuomone, tarp konkursui pateiktų darbų „A01 architektų“ pasiūlyta pastato idėja išsiskyrė subalansuota, bet kartu ir originalia architektūrine forma.

Viena vertus, projektuojamas MMC darniai įsiterpia tarp laisvo planavimo principais Neries krantinėje išdėstytų išraiškingų pastatų tūrių: Nacionalinės dailės galerijos, „Forum Palace“ komplekso, administracinio „Swedbanko“ pastato, buvusios universalinės parduotuvės, Šv. Rapolo bažnyčios ir vienuolyno komplekso. Kita vertus, pabrėžė komisija, naujai iškilsiantis statinys, be abejo, bus ženkliškas, ikoninis darbas, atspindintis dabarties tendencijas.

Pagirta, kad savarankiškas trikampės prizmės formos tūris ne bando pamėgdžioti ar kitaip prisitaikyti prie aplinkinių pastatų, skirtingų ir tūriu, ir forma, bet šią kompoziciją sėkmingai papildo nuosaikiu tūriu, savarankiška išraiška.

Pastate – ir energiją taupantys sprendimai

Siūlomas trijų aukštų pastatas būtų dviejų dalių: požeminės ir antžeminės. Požeminė pastato dalis numatoma didesnio kontūro, su į Upės gatvės pusę išsikišusio tūrio dalimi. Antžeminė pastato dalis formuojama iš nusklembtų trikampių, juos skirtinguose lygiuose didinant ir persukant – taip pastatui suteikiama tūrinė ekspresija.

Atskiras jo dalis apjungtų atriumas, perpintas pandusais-rampomis. Dėl pastato formų, kampų nebuvimo ir didelės masės elementų muziejus turėtų pasižymėti geromis akumuliacinėmis ypatybėmis.

„A01 architektai“ siūlo pasinaudoti ir kitais energija taupančiais sprendimais: pastatui šildyti ir vėsinti išnaudoti hidrologines grunto ypatybes, papildomai įrengti apsaugas nuo tiesioginių saulės spindulių, fotoelementus bei centrinę šviesos valdymo sistemą.

Akcentas – fasado kevalas

Architektai teigia, kad spręsdami, kaip paskirstyti funkcines MMC erdves, prioritetą teikė loginiam erdvių išdėstymui bei lanksčiam žmonių srautų organizavimui. Į pastatą patenkama viršutinėje sklypo dalyje, tuomet – į vestibiulį, pastato širdį, iš kur žmonių srautai tolygiai pasiskirstytų pandusais-rampomis ir liftais bei dviem laiptinėmis.

Požeminiuose aukštuose įsikurtų nuolatinės ekspozicijos salė, saugyklų patalpų grupė, techninės patalpos. Antžeminio pastato dalyje projektuojamos laikinų ekspozicijų ir universalios paskirties salės, kūrybinių patalpų zona, kavinės patalpos, skaitykla, knygynas-parduotuvė, VIP kambarys bei administracinės patalpos. Sales numatyta apjungti – taip patalpos taptų universalesnės.

Lauke autoriai formuoja kamerines erdves, kurios būtų skirtos skulptūroms eksponuoti ir lankytojų rekreacijai. Visa planinė lauko ir vidaus struktūra apjungiama persikertančiomis linijomis, kurios sudaro trikampių tinklą.

Pagrindiniu pastato akcentu architektai vadina fasadą kevalą ir projektuoja jį vienalytį. Siūloma naudoti monolitines, ištisines švarios baltos spalvos plokštes, vadinamas „DuPont Corian“. Ši medžiaga, pasižyminti išskirtiniu atsparumu bei šilko glotnumu, pastatui suteiktų modernumo bei lengvumo efektą. Vidinėje kevalo pusėje būtų šviestuvų sistemos, kurios tolygiai apšviestų fasadą. Pastato interjerui numatytos natūralios medžiagos: stiklas, medis bei akmuo.

II vieta – originali idėja

Antrą vietą bei 30 000 litų premiją laimėjo konceptualaus tūrio pastatas, kurį pasiūlė „Andrė Baldi architektūra-urbanistika“ (architektai Andrė Baldišiūtė, Sabina Grincevičiūtė, Algimantas Neniškis, Milda Naujalytė).

Pasak komisijos, šis pastatas irgi galėtų būti originalus, gerai pastebimas ženklas Neries slėnyje. Ryškiausias jo akcentas bei pagrindinis fasadas – daugiafunkcis pastato stogas. Jis galėtų tarnauti kaip atvira lauko ekspozicijų erdvė, MMC formuotų kaip gyvybingą, miestiečiams įsimintiną vietą – stogas taip pat siūlomas eksploatuoti kaip visiems prieinama poilsio erdvė – terasa.

Komisijos nuomone, siūlomas projektas dėl savo monolitinės piramidę primenančios ir į save užsidarančios formos ne taip gerai tinka numatomai vietai: pastatas negalėtų pakankamai komunikuoti su miestu bei Nacionaline dailės galerija.

III vieta – klasikinis sprendimas

Trečia vieta ir 20 000 Lt prizas skirtas grupei iš Vilniaus: architektams Sauliui Pamerneckiui, Vyteniui Ūsui, Vytautui Pliadžiui, Indrei Ruseckaitei, Enrikai Geštautaitei, Jonui Ruseckui. Komisijos nuomone, šis projektas išsiskiria klasikine profesionaliai išspręsta pastato kompozicija, kuri puikiai dera su aplinkiniais pastatais ir Neries slėniu. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į pagirtiną viešųjų erdvių diferenciaciją.

Pratęsdami aplink esančių jau suformuotų viešųjų erdvių jungtis, viršutinėje sklypo dalyje architektai sukūrė erdvę „Skveras“, o apatinėje terasoje, prie Upės gatvės, suprojektavo viešųjų renginių, lauko ekspozicijos erdvę „Aikštė“. Šioje erdvėje būtų projektuojamas reprezentacinis pastato ženklas – konstruktyvinis amorfiškas elementas „Lašas“, kuris pabrėžtų pagrindinį patekimą į pastatą. Vis dėlto šiam darbui pritrūko originalumo, išskirtinio architektūrinio sprendimo.

Likusios trys grupės (vilniečiai Audrius Bučas, Arūnas Gardauskas, Darius Čaplinskas, Marina Bučienė, kaunietis Vainius Šalomskas ir estų grupė: architektai Lembitas-Kauras Stööras, Ulo-Tarmo Stööras, Kalle Komissarovas) užėmė 4–6 vietas ir buvo apdovanoti 10 000 Lt premijomis.