Į elektros kainą bus įtraukta apie 0,5 mlrd.Lt jungties su Švedija statyboms

Lietuvos vartotojams elektros jungtis su Švedija kainuos nuo 453 mln. Lt iki 553 mln. Lt, priklausomai nuo pasirinktos finansavimo alternatyvos. Pagal elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ skaičiavimus, Lietuvai ši jungtis iš viso kainuos 699-854 mln. Lt.

Trečiadienį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) turėjo patvirtinti vieną iš trijų pasiūlytų projekto finansavimo alternatyvų, tačiau sprendimas nepriimtas, nes nė vienas pasiūlymas nesulaukė keturių palaikančiųjų.

Pagal pirmąją alternatyvą, Lietuvai projektas turėtų kainuoti 767,9 mln. Lt, iš kurių 226 mln. Lt sudarytų Europos Sąjungos (ES) lėšos, vartotojų subsidija (vadinamasis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifas VIAP) – 453,1 mln. Lt, palūkanos už paimtas paskolas – 88 mln. Lt, „Litgrid“ lėšos – 31 mln. Lt. Pagal šį pasiūlymą finansiniai įsipareigojimai turėtų būti įvykdyti iki 2026 m.

Antrojoje alternatyvoje numatyta tokia pati ES lėšų dalis, VIAP – 459 mln. Lt, palūkanos – 3,8 mln. Lt. Bendra projekto kaina – 699 mln. Lt, o finansiniai įsipareigojimai turi būti įvykdyti iki 2016 metų.

Trečiojoje alternatyvoje ES lėšos nurodomos tokios pačios, VIAP – 553 mln. Lt, palūkanos – 79 mln. Lt. Visa projekto vertė – 854 mln. Lt, finansinių įsipareigojimų pabaiga – 2027 m.

VKEKK Elektros skyrius pateikė dar vieną finansavimo alternatyvą: visa projekto vertė – 727,4 mln. Lt, VIAP – 493 mln. Lt, palūkanos – 14,2 mln. Lt, ES lėšos – 226 mln. Lt. Pagal šį pasiūlymą, finansiniai įsipareigojimai turėtų baigtis 2020 m.

VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė, balsavusi už antrąjį variantą, DELFI sakė, kad pagal antrąją alternatyvą VIAP, kuris įeina į galutinę elektros kainą vartotojams, kitąmet sudarytų 0,82 ct/kWh, o pagal skyriaus pasiūlytą – apie 0,4 ct/kWh.

Kitas alternatyvas VKEKK atmetė iškart.

Šiuo metu į elektros kainą įtraukta 0,9 ct/kWh jungties su Švedija statyboms.

Pasigedo Energetikos ministerijos

Posėdyje dalis komisijos narių pasipiktino, kad svarstant šį projektą nedalyvavo kviesti Energetikos ministerijos atstovai.

„(Sprendimas– DELFI) turės didžiulę įtaką vartotojams, kainų didėjimas yra neišvengiamas, o Energetikos ministerija nedalyvauja. Tai yra neatsakingas ir negražus poelgis“, – posėdyje piktinosi VKEKK Jonas Grigas, balsavęs prieš visas pateiktas alternatyvas. Jis siūlė apskritai klausimo nesvarstyti, kol į posėdį neatvyks ministerijos atstovai.

D. Korsakaitė jam pritarė, tačiau siūlė sprendimo neatidėti. „Tikrai yra labai didelis diskomfortas, kad Energetikos ministerija, kuri yra pagrindinis strategas ir šių projektų sumanytojas, nedalyvauja“, – sakė ji.

Galutinį sprendimą dėl jungties investicinio projekto ketinama priimti penktadienį.

Bendra projekto vertė yra 426 mln. eurų (1,471 mlrd. Lt). Lietuva turės finansuoti maždaug pusę vertės.

Jungtis su Švedija įvardijama kaip viena iš priemonių didinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę, nes tuomet ji galėtų gauti elektros iš Skandinavijos.

Planuojama, kad ji turėtų būti pastatyta 2016 metais.