Dėl sudėtingos finansinės situacijos ji kreipėsi į šalies vadovus, tačiau ir kitiems metams Finansų ministerija jiems planuoja tokį patį biudžetą – apie 3 mln. Lt.

Diana Korsakaitė
„Dalyvauti šioje tarybos yra svarbu, tačiau mes su savo turimais finansais niekaip negalėjome gauti naudos, nes neturime pinigų dalyvauti, paprastai kalbant, skraidyti į susitikimus. Kiekvieną mėnesį Briuselyje susitinka reguliatorių vadovai, jeigu mes ten galime nuvažiuoti du kartus per metus ir negalime nusiųsti nė vieno specialisto dalyvauti darbo grupėse, kurios ruošia sprendimus, dalyvavimas tampa nominalus“, – DELFI sakė D. Korsakaitė.

Ši reguliuotų taryba konsultuoja Europos Komisiją, siūlo savo sprendimus.

VKEKK pirmininkė parašė laišką CEER, kuriame nurodo, jog neišgali sumokėti antrojo pusmečio beveik 9 tūkst. eurų (31 tūkst. Lt) įmokos ir paprašė suspenduoti narystę. Metinis mokestis sudaro iki 70 tūkst. Lt.

„Nežinau Europos Sąjungos šalių, kurios nedalyvautų taryboje“, – pripažino ji.

Gauna mažiausiai pinigų iš visų

„Situacija yra apgailėtina ir nesudaranti prielaidų laiku ir kokybiškai įgyvendinti tuos uždavinius, kuriuos įstatymai numato ir tuos, kuriuos ketinama nustatyti. VKEKK, prižiūrinti pačius svarbiausius sektorius (šilumos, elektros, dujų ir vandens – DELFI), kurių apyvarta yra 7,5 mlrd. Lt per metus, yra finansuojama prasčiausiai iš visų Lietuvos reguliatorių. Tai kartojasi metai iš metų“, – kalbėjo D. Korsakaitė.

Pavyzdžiui, neseniai Seimas priėmė Gamtinių dujų įstatymą, pagal kurį VKEKK turės parengti apie 30 teisės aktus, o Dujų skyriuje dirba trys žmonės.

„Mes negalime pasamdyti naujų žmonių. Tai nėra tiek neįgyvendinamas uždavinys nepamiegojus keletą savaičių naktimis pasitvirtinti teisės aktus, tačiau juos reikia įgyvendinti. O tam, kad įgyvendintume, turi būti priskirti konkretūs žmonės“, – kalbėjo pašnekovė.

VKEKK pirmininkė tvirtina, kad dujų ir elektros sektoriaus reguliavimui reikėtų nusipirkti specialią kompiuterinę programą, kuri, remdamasi programiniu modeliu, skaičiuoja efektyviai dirbančio operatoriaus infrastruktūrinių paslaugų sąnaudas, o remiantis jomis nustatomos kainos.

Tačiau kitų šalių pirkimai rodo, kad tokia programa kainuoja apie 1 mln. Lt. Lietuvoje tokia programinė įranga įdiegta tik telekomunikacijų sektoriaus priežiūroje.

Specialisto atlyginimas – 1300 Lt

2011 m. komisijos biudžetas yra apie 3,1 mln. Lt. Darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams skirta 2,5 mln.Lt, visoms kitoms išlaidoms lieka 600 tūkst. Lt.

Diana Korsakaitė
„Šie pinigai lieka viskam kitam: komunalinėms paslaugoms, kurui, vienintelio tarnybinio automobilio draudimui ir priežiūrai, personalo mokymui, kompiuterinių programų licencijoms, popieriui. Pavyzdžiui, investicijoms turime 15 tūkst. Lt per metus, taigi pernai leidome sau pasiremontuoti spausdintuvą“, – kalbėjo D. Korsakaitė.

Iš viso komisijoje dirba 45 žmonės, iš jų 32 specialistai, besirūpinantys keturių energetikos sektorių priežiūra ir teisės aktų įgyvendinimu, atstovavimu bylose.

Vyresniojo specialisto atlyginimas – 1710 Lt neatskaičius mokesčių arba apie 1300 Lt po jų, skyriaus vedėjo – apie 4500 Lt prieš mokesčius ir 3400 Lt po jų, komisijos nario – 4400 Lt prieš mokesčius ir 3300 Lt po jų.

Iš Finansų ministerijos VKEKK pasiekė pirmosios žinios, kad ir kitąmet jos biudžetas nesikeis. Dėl itin prastos komisijos finansinės situacijos ji kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir premjerą Andrių Kubilių.

„Taip pat buvo susitikimai ir pas premjerą, ir Finansų ministerijoje. Aš tikrai tikiuosi, kad žmonės supras ir pakoreguos biudžeto dydį, nes priklausomai nuo to, kokie bus asignavimai, tiek komisija bus pajėgi atlikti darbų“, – vylėsi ji.

Geriausiais metais VKEKK finansavimas buvo pasiekęs 4,7 mln. Lt, o reikėtų apie 8-9 mln. Lt.

Konkurencijos tarybai šiemet skirta 3,4 mln. Lt, Vertybinių popierių komisijai – apie 4 mln. Lt, Draudimo priežiūros komisijai, kurią finansuoja rinkos dalyviai – 4,79 mln. Lt.

Pinigai – iš rinkos

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėja ryšiams su visuomene Giedrė Balčytytė DELFI sakė, kad Vyriausybė dėl infrastruktūrų sektorių prižiūrinčių institucijų yra priėmusi principinį sprendimą – sukurti nepriklausomą instituciją Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, kuri būtų finansuojama rinkos dalyvių įmokomis.

Tiesa, šį projektą Seimas grąžino Vyriausybei tobulinti, tačiau viliamasi, kad iki kitų metų jis bus priimtas.

„VKEKK kitais metais iš biudžeto prašė tris kartus daugiau lėšų nei šiais metais. Akivaizdu, kad
reikalingi esminiai sprendimai. Jei Seime šiuo klausimu bus sutarta,
tuomet VKEKK finansavimo klausimas gali būti išspręstas jau 2012 metais“, – komentavo ji.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją