„Mes neprašome, kad mums leistų prekiauti, mes prašome, kad duotų kompensaciją už tai, jog visiškai nutrauksime savo verslą. Nematome galimybės dirbti šiame versle. Jeigu kompensuos, tada kitą verslą pradėsime“, – DELFI sakė Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas ir bendrovės „Akija“ savininkas H. Rackevičius.

Jis skaičiuoja, kad pinigai iš alkoholio prekybos sudaro 30-40 proc. visų kiosko pajamų. Juo kioskuose prekiauti bus draudžiama nuo kitų metų sausio.

„Vieni gali prekiauti, o kitiems draudžiama. Tai yra nelygiavertė padėtis, o pagal Konstituciją bei kitus įstatymus taip neturėtų būti. Jeigu yra uždraudžiama, tai uždraudžiama visiems be išimties ir šią prekybą monopolizuoja valstybė arba visiems leidžiama prekiauti. Teisinėje valstybėje šito būti negali“, – kalbėjo verslininkas.

Jis Seimo sprendimus dėl prekybos alkoholiu draudimo sieja su rinkimais.

„Kitais metais bus Seimo rinkimai, kiekviena partija nori iš įmonių gauti rėmimą. Dabar yra užpultos degalinės, jos buvo užpultos ir anksčiau prieš vienus rinkimus, tai kai jos parėmė kai kurias partijas, tas klausimas buvo nuimtas. Dabar vėl ateina rinkimai, keliamas ažiotažas. Mano manymu, čia žmogus lieka nuošalyje. (...) Kodėl mažiesiems uždraudė alaus prekybą nuo Naujųjų metų? Nes jie neturi finansinių resursų, kad galėtų paremti partijas“, – savo versiją dėstė H. Rackevičius.

Jis neigiamai vertina ir Kauno miesto savivaldybės sprendimą leisti kioskuose alkoholiu prekiauti tik tris valandas nuo 17 val. iki 20 val.

„Anksčiau Kaune prie prekybos centrų buvo daug kioskų, prekiaujančių alumi. Dabar jų ten neliko, o parduotuvėse, lyginant su ankstesniais laikais, yra sukeltos tų produktų kainos, nes nebėra konkurencijos“, – tvirtino verslininkas.

2,5 mln. Lt – už negautas pajamas

Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė DELFI sakė, kad iš valstybės verslininkas prašo priteisti 274 tūkst. Lt tiesioginių materialinių nuostolių atlyginimą ir 2,5 mln. Lt kompensaciją už negautas pajamas, verslo sužlugdymą, teisėtų lūkesčių praradimą, prevencinę žalą dėl penkių prekybos kioskų darbo nutraukimo.

Iki rugsėjo Lietuvos valstybei atstovaujanti Ūkio ministerija turi parengti savo atsiliepimą. Kol kas bylos nagrinėjimo data dar nėra paskirta.
Ūkio ministerija šios bylos detaliau nekomentuoja.

„Ūkio ministerija rengia atsiliepimą teismui į bendrovės „Akija“ pateiktą skundą. Ar šis skundas yra pagrįstas, spręs teismas“, – DELFI sakė ministerijos Teisės, pirkimų ir ūkio departamento direktorės pavaduotojos Lina Lukoševičiūtė.

Alkoholio prekybos draudimą galima pateisinti

Paulius Docka
Paprašytas pakomentuoti šį atvejį, advokatų kontoros „Varul“ advokatas Paulius Docka atkreipia dėmesį, kad tokių prekių kaip alkoholis prekybos ribojimą galima pateisinti viešojo intereso gynimu.

„Tokie dalykai kaip alkoholis, tabakas, ginklai, šaudmenys turi viešojo intereso elementą. Ribojimas prekiauti alkoholiu ar tabaku yra gana lengvai pateisinamas. Kitas momentas – visuomet yra teisėtų lūkesčių principas, ar tikrai verslininkas galėjo tikėtis, kad jis amžinai galės prekiauti tame kioske. Jeigu yra ribojimo tendencijos ir jeigu valstybė davė tam tikrą laiką susitvarkyti, čia prasideda vertinamasis teisėjo darbas ir jis turėtų pasisakyti, ar buvo duotas pakankamas terminas“, – komentavo advokatas.

Be to, anot jo, ilgą laiką Europos Teisingumo Teismo praktika buvo tokia, kad verslininko vykdomas verslas nėra pakankamas pagrindas jam ginčyti teisės aktus. Dabar ši tendencija yra kiek liberalesnė.

Taip pat pajamų struktūrą advokatas vadina subjektyviu dalyku. „Dar vienas labai subjektyvus dalykas yra pajamų struktūra, nes kitame kioske pajamų struktūra yra visai kitokia, pavyzdžiui, kiaušiniai sudaro 90 proc., o alus – 10 proc. Galima sakyti, kad verslą galima pertvarkyti“, – sakė jis.

Be to, anot P. Dockos, administraciniai teismai dažnai yra provalstybiški.

„Aš nežinau, kiek yra tiesos, kiek gando, kad Mokesčių inspekcija administraciniuose teismuose laimi apie 95 proc. bylų. Čia yra toks Šiaurės Korėjos balsavimo modelis, natūraliai taip negali vykti, nes Mokesčių inspekcijos teisininkai nėra tiek geresni už visus likusius mokesčių konsultantus. Mano subjektyviu vertinimu, administracinių teismų požiūris yra provalstybiškas, jeigu galima iš valstybės nepriteisti, tai tikrai bus nepriteista“, – kalbėjo advokatas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)