Specialistai mano, kad žmonės būstą už savo pinigus dažniau perka dėl bankų nenoro skolinti ir griežtesnių sąlygų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad rinkoje neliko norinčių užsidirbti iš NT brangimo ir dabar skolinasi tie, kuriems tikrai reikia.

Kita vertus, atkreipiamas dėmesys, kad šiuo metu vyksta ir perpus mažiau sandorių nei piko metais.

Registrų centro duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje įvyko 1564 būsto pirkimo ir pardavimo sandoriai, iš kurių 41 proc. arba 647 buvo su banko pagalba. Vidutinė būsto kaina buvo 3775 Lt už kvadratinį metrą.

Panaši tendencija buvo ir visus praėjusius metus, o mažiausiai bankų paslaugomis užstatant perkamą būstą gyventojai naudojosi trečiąjį 2009 m. ketvirtį. Tuo metu užstatyta vos 34,9 proc. pirktų būstų. Daugiausiai – 67,3 proc. – visų perkamų būstų buvo užstatoma 2008 m. trečiąjį ketvirtį.

Mažiausiai sandorių nuo 2004 m. įvyko pirmąjį 2009 m. ketvirtį – 979, daugiausiai – 2007 m. antrąjį ketvirtį – 3045.

Pažvelgus į Lietuvos statistiką, matyti, kad visoje šalyje su bankų paskolomis perkama tik mažoji dalis būstų. Pavyzdžiui, antrąjį šių metų ketvirtį tokių buvo 6,76 proc. Vidutinė nuperkamo būsto kvadratinio metro kaina – 2280 Lt.

Iš viso antrąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo įregistruoti 5319 sandoriai. Aktyviausiai būstas visoje Lietuvoje įkeistas antrąjį 2008 m. ketvirtį. Tuo metu su banko pagalba pirkta 53,78 proc. būstų.

Daugiausiai būsto pirkimo-pardavimo sandorių visoje Lietuvoje vyko 2004 m. paskutinį ketvirtį – 9931, mažiausiai – 2009 m. pirmąjį ketvirtį – 2883.

Už savus pinigus perka tik rytuose

„Visame pasaulyje, jeigu žmonės perka, tai perka naudodami skolintas lėšas. Gal dabar šis santykis Lietuvoje yra per mažas. Pavyzdžiui, JAV vos ne 90 proc. visų būstų perkama su įkeitimu, panaši situacija ir Europoje, manau, kad 70 proc. būtų normalus dydis. Tik rytuose būstus perka tik iš sutaupytų pinigų“, – DELFI statistiką komentavo Registrų centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Arvydas Bagdonavičius.

Jo teigimu, būsto sandorių skaičius priklauso nuo turimų savų lėšų, galimybės skolintis ir turto kainų.

Šiuo metu Vilniuje būsto sandorių vis dar yra sudaroma dvigubai mažiau nei piko metais, kainos taip pat yra nukritusios perpus.

„Greičiausiai už nuosavus pinigus būstą perka emigravę lietuviai ir tie, kurie turi, ką parduoti. Provincijoje apskritai žmonės neima kreditų, nes nekilnojamojo turto kainos ten nėra didelės, o ir žmonės nedaug uždirba“, – svarstė pašnekovas.

Arvydas Bagdonavičius
Paklaustas, kas lėmė, kad gerokai sumažėjo su bankų paskolomis perkamų būstų, jis atsakė: „Yra ir bankų politikos. Jeigu pažiūrėtumėte skaičius, pamatytume, kad 2007 m. sandorių skaičius buvo pradėjęs mažėti, o bankai skolinimą suaktyvino. Kritimas jau buvo prasidėjęs ir gal būtų stabilizavęsis, bet jie sustabdė kritimą. Jie kokį pusmetį išlaikė kainų augimą, o po to viskas krito statmenai žemyn. 2008 m. pabaigoje-2009 m. pradžioje bankai staigiai pakeitė politiką – visiškai uždarė finansavimą. Tai rinkai irgi nesveikai atsiliepė, nes ji dar kartą krito“.

„Tačiau matyti, kad bankų politika veikia, nes jeigu šiek tik pagerina skolinimo sąlygas, pardavimai iškart kiek padidėja. Tačiau kainos jau nebėra tokios lanksčios, jos stabilizuojasi ir tikėtis tokių šuolių, kokie buvo anksčiau, nebelabai išeina“, – pridūrė pašnekovas.

Dažniausiai Vilniuje perkamas 40-50 kv.m butus, kurie vidutiniškai kainuoja 150 tūkst.-200 tūkst. Lt.

Dabartinę NT rinkos situaciją A. Bagdonavičius vadina pasimetimu.

„Žmonės nežino, jeigu pradėtų augti kainos, jie galbūt imtų pirkti. Bet dabar daugiau pesimizmo nei optimizmo, dėl to nei pardavimas didėja, nei kainos auga. Duobė gal ir praėjusi, tik klausimas, ar ji paskutinė“, – sakė jis.

Brangesnį NT perka su paskola

„Mūsų kompanijos statistika yra kiek kitokia, nes daugiau nei pusė pas mus atėjusių žmonių nori būstą įsigyti su banko paskola. Matyt, tai yra logiška, nes mes nedirbame su pačiu pigiausiu turtu“,– DELFI sakė NT paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis.

Jis prognozuoja, kad ateityje įkeičiamo būsto dalis palyginti su visu nuperkamu gyvenamuoju plotu didės.

Saulius Vagonis
„Tikėtina, kad šis dydis ateityje kils. 2007 m. buvo tas laikotarpis, kai ir žmonių noras skolintis pinigus buvo piko taške, ir bankų noras skolinti. Šiuo metu situacija yra tokia, kad žmonės lyg ir drąsėja, lyg ir bankai labiau nori dalinti paskolas, tačiau šiuo metu barjerai yra kur kas didesni nei buvo prieš kelerius metus“, – sakė S. Vagonis.

Tuomet, kai bankai buvo visai užsukę skolinimo kranelį, žmonės būstą pirko prieš tai pardavę turėtą turtą.

„Matyt, tai buvo populiariausia schema, kai bankai norėjo mažiau skolinti ir žmonės nelabai galvojo apie skolinimosi galimybes“, – teigė pašnekovas.

Neliko norinčių užsidirbti

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas DELFI sakė, kad šiuo metu skolinimas būstui vyksta normaliai ir ateityje turėtų išlikti panašus.

„Žiūrint iš mūsų skolinimo srautų, skolinimas būstui, galima sakyti, normaliai. Žmonių noras
Stasys Kropas
pasinaudoti kreditu priklauso nuo šalies tradicijų ir požiūrio į skolintus pinigus, nuo situacijos rinkos. Buvusi savotiška manija, kad reikia investuoti į NT, nes jis gali brangti, buvo papildomas stimulas skolintis. Dabar jo nėra ir skolinasi tie, kurie turi stabilesnes, aukštesnes pajamas ir yra tvirtesni dėl savo ateities. Kreditavimo lygis toks ir galėtų būti“, – komentavo jis.

Pasak S. Kropo, per mėnesį išduodama maždaug 150 mln. Lt būsto paskolų.

DELFI primena, kad nuo spalio turėtų įsigalioti atsakingo skolinimo taisyklės, kuriose numatyta, jog būsto paskola negali viršyti 85 proc. perkamo būsto vertės.

Taip pat būsto paskolos ir gyventojo pajamų santykis negalės viršyti 40 proc.

Šiuo metu bankai taiko panašias sąlygas, tačiau per NT bumą buvo suteikiama visai būsto kainai lygi paskola.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)