100 proc. paskolą suteikia „DnB Nord“ bankas perkantiems butus Kaune naujai pastatytame „Raudonos saulės“ daugiabutyje.

„Iki spalio mėnesio mums dar bus suteikiamos (100 proc. paskolas – DELFI). Mes susiderėjome išskirtines sąlygas, jie mums visą laiką taip ir teikė. Galbūt lemiantis veiksnys yra tas, kad jie mus finansavo“, – DELFI sakė daugiabutį stačiusios bendrovės „Šeba“ direktorius Marius Šiburkis.

Jo duomenimis, bankas 100 proc. pinigų, reikalingų būstui pirkti, paskolino maždaug keturiems klientams.

„DnB Nord“ banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas DELFI sakė, kad didesnę nei įprasta paskolos dalį gali gauti banko finansuoti arba restruktūrizuojami projektai. Tokia praktika esą taikoma nedažnai.

„Paprastai palankesnės sąlygos taikomos banko finansuojamiems arba restruktūrizuojamiems projektams. Tokiais atvejais klientai gauna didesnę paskolos sumą, tačiau labai atidžiai vertinamas pajamų ir įsipareigojimų santykis, kuris tokiais atvejais būna didesnis – maždaug 45-50 proc.“, – teigė jis.

Banko atstovo spaudai teigimu, atsakingo skolinimo taisyklės kol kas nėra įsigaliojusios ir dar nežinoma, kokios sąlygos galios tokiems atvejams, kai bankas skolina paties finansuotam arba restruktūrizuojamam projektui.

„Kol kas mes nežinome galutinio požiūrio, bet buvo kalbama, kad tokiais atvejais paskolos ir būsto vertės santykis gali būti didesnis“, – teigė A. Vilkancas.

Lipa ant to paties grėblio

Vitas Vasiliauskas
„Skaičiavimai ir analizė parodė, kad būtent 85 proc. paskolos ir būsto vertės santykis yra optimalus. Šis santykis buvo derinamas ir su pačias bankais, kurie iš esmės jam pritarė. Todėl Lietuvos bankui sunkiai paaiškinamas atrodo bankų elgesys, kai dar neišsigydžius krizės žaizdų vėl lipama ant to paties grėblio“, – DELFI komentavo V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, jei po nuostatų įsigaliojimo bankai suteiktų kreditą taikydami didesnį santykį nei leidžiama, tai būtų traktuojama kaip pažeidimas, todėl bankui būtų galima taikyti poveikio priemones.

„Mūsų vertinimu, jei Lietuvos banko siūlomi privalomi paskolos ir įkeisto turto vertės santykiai būtų galioję prieš kelerius metus, dabar būtų kur kas mažiau skausmingų pasekmių tiek bankų klientams, tiek patiems bankams. Mat skolinant ir skolinantis atsakingai gerokai mažėja neveiksnių paskolų ir klientų nemokumo tikimybė“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas tvirtino, kad dar iki nuostatų įsigaliojimo, bankas vertina komercinių bankų skolinimo politiką, kad įkeičiamo turto ir paskolos santykis nebūtų per aukštas. Po inspektavimų, kai kurios kredito įstaigos buvo priverstos įsipareigoti, kad santykis neviršytų tam tikros ribos.

Jo duomenimis, dauguma bankų šiuo metu taiko griežtesnius reikalavimus nei numato planuojamos patvirtinti nuostatos. Vidutinis paskolos ir užstato santykis rinkoje 2011 m. yra apie 80 proc., įmokos dydžio ir pajamų santykis – apie 28 proc.

„Turint galvoje, kad Lietuvos banko nuostatose siūlomi švelnesni apribojimai (atitinkamai 85 proc. ir 40 proc.), nei šiuo metu taiko patys komerciniai bankai, tai bus labiau prevencinė priemonė, nukreiptą į ateitį. Ji padės išvengti neapdairaus svaiginimosi paskolomis ir iš to kylančių kainų burbulų bei ekonomikos nesubalansuotumų“, – sakė V. Vasiliauskas.

Remiantis bankų apklausos duomenimis, būsto paskolų portfelis šiais metais turėtų beveik nepakisti, o kitais metais prognozuojamas nuosaikus augimas.

Valstybės įsteigta įmonė „Būsto paskolų draudimas“, draudžianti rizikingiausius būsto paskolų gavėjus, skelbia, kad pirmąjį šių metų pusmetį sulaukė 600 gyventojų prašymų padėti atsiskaityti su banku. Tai yra perpus mažiau nei buvo pernai tuo pačiu metu.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)