Panaudoto branduolinio kuro saugyklą, vadinamą projektu B1, planuojama baigti kitąmet, o kitų projektų „Nukem technologies“ nebeturėtų vykdyti.
B1 eksploatacijos pradžia turėjo būti kovo mėnesį, tačiau dabar ši data nukelta į kitų metų liepą.
„Mūsų duomenimis, „Nukem“ yra nepatikimas rangovas ir yra nemenka rizika, kad terminas vėl gali būti sužlugdytas“, – penktadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė energetikos ministras.
Tuo metu rangovas pareikalavo 300 mln. Lt padidinti ketverius metus vėluojančio kietųjų radioaktyvių atliekų saugojimo komplekso, vadinamo projektu B2, B3, B4, finansavimą, tačiau Lietuva su tuo nesutinka.
„Pagal šios dienos situaciją turime pasiekti, kad generalinis rangovas iki galo įgyvendintų B1 projektą, o B2, B3, B4 projektus jis vargiai pajėgus įgyvendinti, o tokio masto papildomų išlaidų Lietuva neturėtų prisiimti. Juo labiau, kad Europos Komisija tai vertina kritiškai“, – tvirtino A. Sekmokas.
Jis planuoja, kad kitus projektus įgyvendins nebe „Nukem“.
„Pozicijos yra tiek skirtingos ir mes turime „Nukem“ pakeisti, aišku, mus pančioja tos sutartys, kurias mes turime iš anksčiau ir jos komplikuoja situaciją“, – kalbėjo A. Sekmokas.
Naujam rangovui išrinkti planuojama skelbti konkursą.
Girdėjo apie atvykusią G.Verheugeno partnerę
Energetikos ministras Seimo nariams pripažino girdėjęs, kad į Lietuvą buvo atvykusi buvusio Europos Komisijos vicepirmininko Giunterio Verheugeno verslo partnerė ir neva siūliusi susitarti su „Nukem technologies“.
„Kiek aš girdėjau, iš G. Verheugeno biuro buvo atvykusi jo partnerė ir buvo susitikusi su kai kuriais žmonėmis. Girdėjau, kad ji buvo atvažiavusi ir sakė, kad susitarimai su „Nukem“ galimai leistų derėtis su Europos Komisija dėl didesnio finansavimo. Tačiau tai yra atskiro asmens pasakymai“, – tvirtino jis.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ rašė, kad Rusijos korporacijos „Atomstrojeksport" valdomai Vokietijos įmonei „Nukem Technologies"
derybose su Lietuva atstovauja Petra Erler, kuri yra asmeniniais ir verslo ryšiais susijusi su G. Verheugenu.
Prašys dar 800 mln. eurų
Lietuva skaičiuoja, kad nuo 2014 m. iš naujos Europos Sąjungos perspektyvos IAE uždarymui jai reikės iki 800 mln. eurų (apie 2,8 mlrd. Lt). Anksčiau buvo skelbta, kad bus prašoma apie 1 mlrd. eurų (3,4 mlrd. Lt).
A. Sekmokas yra įsitikinęs, kad tam reikia skirti specialų žmogų.
„Derybos su Komisija dėl kitos finansinės perpektyvos yra sudėtingos. Turi būti tam visiškai dedikuotas žmogus, nes reikia derėtis ne tik su Komisija, bet ir su šalimis narėmis. Aš manau, kad šalia šio žmogaus mes turime turėti labai stiprią komandą ir iš Energetikos, ir iš Finansų, ir iš Užsienio reikalų ministerijų. Iki šiol buvę resursai yra nepakankami“, – kalbėjo ministras.
