„Netyčia man teko apie 10 mylių per valandą viršyti greitį važiuojant iš ežero namo, už tokį viršijimą tave kviečia į teismą. Mes nekalbame apie baudą vietoje. Kai aš pasidalijau šiuo faktu su savo buhalteriu, jis sakė, žinai, Amerika yra ta šalis, kur, jei tu vieną kartą viršiji greitį, tau gresia gana didelė bauda. Litais tai kainuotų apie vieną tūkstantį. Antrą kartą tavo draudimas pasidaro neįperkamas: tau tiek padidėja draudimas, kad nebeapsimoka išlaikyti mašinos. Trečią kartą viršijus greitį, sako, nešdinkis iš šios šalies, nes tau gyventi čia jau bus labai nepatogu, nes tu niekad neturėsi automobilio, nes tu niekad neišsimokėsi draudimo“, – pasakojo I. Laursas.
2011 metais Europos metų vadovu tapusio verslininko manymu, bet kuri šalis turi apsispręsti, kokie yra jos prioritetai, o vienas iš svarbiausių Lietuvos tikslų esą turėtų būti įstatymų laikymasis.
„Dviejų zuikių nepagausi. Kai šalis negali apsispręsti, ar mes kuriame inovacijų ekonomiką, ar mes remiame žemės ūkį, ar mokslas yra mūsų prioritetas, ar korupcija, kai mes bandome pasiekti dvidešimt tikslų, taip nebūna. Kaip bebūtų, ta pati Amerika vystėsi porą šimtų metų. Naivu būtų tikėtis, kad per 5 ar 10, o gal net ir 20 metų tu galėsi viską sutvarkyti. Mano galva, reikia apsispręsti, kas yra svarbiausia. Lietuvoje svarbiausia yra užtikrinti įstatymų galią“, – teigė I. Laursas.
Pasak I. Laurso krizė ne visas verslo sritis esą veikia vienodai.
„Telekomunikacijų srityje, kuriai aš atstovauju, mes netgi per pirmąją bangą kalbėjome apie gal lėtesnį augimą, bet jokiu būdu ne kritimą. Jei pažiūrėsite, kaip greitai vystosi mobiliosios technologijos, informacinės technologijos, atrodytų, kad joms tos visos krizės visiškai nėra aktualios. Bet jeigu paimti kitas sritis, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas, statybos ir panašiai, be abejo, tai buvo justi. Tikrai yra daug ekspertų, kurie laukia gana stiprių ekonomikos smūgių artimiausiu laiku. Be to, tikrai negalime ignoruoti krizės Graikijoje ir kitose Europos šalyse. Tos šalys neišvengiamai eina į bankrotą, ir tikrai negalime ignoruoti to skolos lygio, kuris yra pasiektas šiuo metu Amerikoje, kur yra apskaičiuota, kad kiekvienas vidutinis amerikonas skolingas (daugiausia kinams) 100 tūkst. dolerių, įskaitant vaikus ir pensininkus. Tai yra tas skolos lygis, kai sunku prognozuoti, kas atsitiks toliau. Tikimybė, kad tiek Europa, tiek Amerika sugebės labai sklandžiai išvengti tų problemų, yra gal ir nedidelė“, – sakė I. Laursas.
