„Aš galiu savo nuomonę pasakyti, matomai greičiausiai reikės kreiptis į TVF, kad palaikytume palūkanų ir pigaus pasiskolinimo balansą. Vaizdžiai tariant, ten yra dvi durys – su varpais ir su skambučiu. Su varpais taip, kaip ėjo latviai, jos yra labai nepatrauklios, nes pasako, ką reikia daryti, o su skambučiu tai taip, kaip ėjo lenkai, tai galima susitarti normaliai“, – ketvirtadienį Lietuvos verslo konfederacijos konferencijoje sakė K. Glaveckas.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas skaičiuoja, kad kitąmet Lietuvai norint padengti ankstesnes skolas, reikės 5,3 mlrd. Lt, o iš viso šaliai reikės 10 mlrd. Lt. Pasak jo, dabar Lietuva gali pasiskolinti pinigų tik už daugiau nei 9 proc. metinių palūkanų.
K. Glaveckas skaičiuoja, kad vidaus rinkoje Lietuva gali pasiskolinti 3-4 mlrd. Lt.
„Aš manau, kad iš TVF gali reikėti kokių 3-4 mlrd. Lt. Palūkanos dažniausiai nebūna daugiau nei 3 proc. Aš manau, kad Lietuva gautų geras sąlygas. Šnekėjome apie tai (per TVF misiją Lietuvoje – DELFI), tačiau tai nėra viešo svarstymo objektas. (...) Aš tame nematau nieko blogo ir prieš dvejus metus sakiau, kad reikėtų kreiptis, bet tada gavau į galvą. Negaliu pasakyti tos (kreipimosi – DELFI) datos, gali būti po Naujųjų metų, gali būti sausis-vasaris. Gali ir nereikėti kreiptis, jei stebuklingai atsiras pinigų“, – žurnalistams komentavo jis.
Parlamentaro nuomone, Lietuva greičiausiai galėtų pretenduoti į vidutinį variantą tarp to, kokiomis sąlygomis paskolą gavo Latvija ir Lenkija. Pasak jo, greičiausiai TVF numatys privaloma biudžeto deficito reikalavimą.
Tuo metu premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad Lietuva jokių ypatingų priemonių nesvarsto.
„TVF yra svarbi institucija, kuri esant ypatingai didelėms problemoms tarptautinėse rinkose, padeda visiems tiems, kuriems tokia parama reikalinga. Nuo rugsėjo vidurio situacija tarptautinėse rinkose nėra stabili, mes tikimės, kad ji pagerės. Kol kas jokių ypatingų priemonių nesvarstome, bet savo biudžetą susitvarkome taip, kad galėtume drąsiai žiūrėti į 2012 m. perspektyvą kaip ji sudėtingai besiklostytų tarptautinėse rinkose. Lietuvai kitais metais reikės skolintis ir mes skolinsimės protingai. Jeigu protingos kainos bus rinkose, tikimės, kad taip ir bus, mes skolinsimės“, – ketvirtadienį sakė jis.
TVF padėtų atlaikyti besikaupiančią audrą
„Ar vis dėlto nesiryžtumėte bandyti įveikti jūsų koalicijos partnerių TVF fobiją. Man atrodo, kad tai būtų neblogas laikas užsitikrinti TVF finansavimą, nes kitais metais rinkoje bus daug besiskolinančių ir Vyriausybė tokiu būdu galėtų sumažinti skolos aptarnavimą“, – ketvirtadienį ministrės klausė S. Kropas.
Jo nuomone, TVF įsikišimas palengvintų Vyriausybės gyvenimą ir rinkiminiu laikotarpiu.
„Taip pat tai sudarytų tam tikrą stabilumą rinkiminiu laikotarpiu. Turint tam tikrą užutėkį ir tam tikrą stabilumo garantą būtų kur kas lengviau praeiti rinkimus ir turėtume mažiau iššūkių. (...) Aš manau, kad tarptautinių organizacijų įsijungimas tikrai padėtų stabilizuoti situaciją ir atlaikyti tą uraganą ar audrą, kuris kaupiasi“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
S. Kropas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu paskolą iš TVF paėmusios Latvijos rizika tarptautinėse rinkose yra mažesnė nei Lietuvos.
TVF visada yra šalia
I. Šimonytė abejojo, ar Lietuvai reikalingas prievaizdas.
„Kaip TVF mums labai protingai patarė, tikrai pasąmonėje turi galvoti apie tai, kad gali būti blogiau ir mums staiga reikės plano B. Ar tas planas B reiškia, kad mums tuoj pat reikia TVF pagalbos? (...) Nežinau, ar tikrai mums reikia save tiek menkinti ir sakyti, kad mums reikalingas prievaizdas, nes be jo negalime nieko padaryti. Akivaizdu, kad galime padaryti daug ir daug padarėme. Tiesa, tai kainuoja, čia matau pagrindinį tokios strategijos trūkumą“, – sakė ji.
Kita vertus, ministrė tvirtino, kad TVF yra visada šalia ir tik prireikus galima į jį kreiptis.
„Žiūrint į priekį, TVF yra visada čia, mes esame jo nariai, visada turime teisę kreiptis į jį paramos. Nuo 2008 m. pasikeitė tai, kad TVF paprotingėjo ir sugalvojo papildomų instrumentų, kuriais gali padėti valstybėms narėms. Jeigu būtų toks poreikis, negalima sakyti, kad mes jį atmestume, todėl kad veikiausiai ir visiškai įmanoma, kad būtų galima sutarti dėl kitokio instrumento nei ta programa, kai pas tave ateinama su sąlygomis ir sakoma, ką turi daryti. Dabar yra atsiradusios kredito linijos, Lenkija gauna kredito liniją“, – tvirtino I. Šimonytė.
Po ketvirtadienio ministrų kabineto finansų ministrė pabrėžė, kad jokio kreipimosi į TVF nėra ir ji negalinti komentuoti K. Glavecko žodžių.
„Ponas Glaveckas galėjo susitikti su įvairiais žmonėmis ir kalbėti įvairius dalykus, tikrai ne mano reikalas komentuoti pono Glavecko susitikimus ir pokalbius. (...) Tikrai dabar nėra jokio kreipimosi į TVF, kurį galėtume svarstyti“, – sakė ji.
Trečiadienio vakarą LTV laidoje „Teisė žinoti“ premjero patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Mykolas Majauskas pripažino, kad pastaraisiais mėnesiais Lietuva neturi galimybių rinkose pasiskolinti pinigų.
DELFI primena, kad 2008 m. Lietuvos Vyriausybė nusprendė nesikreipti į TVF ir verčiau reikiamų pinigų pasiskolinti tarptautinėse rinkose, nors tai kainavo gerokai brangiau.
