Antradienį Seimo Atominės energetikos komisijos posėdyje energetikos viceministras Arvydas Darulis pripažino, kad neoficialiai jaučiama sąsaja tarp šių dviejų dalykų.

„Sakyčiau, taip neturėtų būti traktuojama. (...). Tai yra skirtingi dalykai uždarymo procesas ir santykiai su „Nukem“. Kitas dalykas yra finansinė perspektyva kitiems metams, bet neoficialiai mes jaučiame, kad bandoma susieti, galbūt bandoma vienaip ar kitaip daryti įtaką tiems abiems procesams (pinigų skyrimui ir santykiams su „Nukem“ – DELFI)“, – atsakydamas į Seimo narių klausimus sakė jis.

Po posėdžio žurnalistų paprašytas plačiau pakomentuoti savo teiginį, viceministras atsakė neturįs laiko ir nurodė kreiptis į atstovą spaudai.

Lietuva skaičiuoja, kad 2014-2020 m. IAE uždarymui reikia 830 mln. eurų, tuo metu pagal pirminius biudžeto duomenis Europos Komisija (EK) trims šalims, uždarančioms jėgaines, tarp jų ir Lietuvai, yra numačiusi skirti 500 mln. eurų.

Centrinės projektų valdymo agentūros Ignalinos programos skyriaus vyresnysis programavimo vadovas Skirmantas Pileckas tvirtino, kad anksčiau Lietuvai tekdavo pusė visoms trims šalims skiriamų lėšų, taigi geriausiu atveju galima būtų tikėtis 250 mln. eurų.

Iki 2011 m. IAE uždarymui jau yra paskirta 700 mln. eurų. Skaičiuojama, kad iš viso iki 2040 m. šiam projektui reikia 2,9 mlrd. eurų, Lietuva turėtų skirti apie 320 mln. Eurų.

Laiko diskusijoms nebėra

A. Darulis tvirtino, kad ir toliau bus deramasi dėl didesnio finansavimo. Tam ketinama sudaryti specialią komisiją Vyriausybėje.

„Anksčiau derybas su EK ir kitomis Europos Sąjungos šalimis vedė įmonės vadovybė ir energetikos viceministras. Mes įsivaizduojame, kad šiame etape yra steigiama derybų su EK Vyriausybinė komisija, kuri turėtų atstovauti Lietuvai, kad galėtų gauti atitinkamą finansavimą, kuris užtikrintų tolesnius uždarymo saugumo klausimus“, – kalbėjo jis.

Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė tvirtino, kad laiko svarstymams nebėra ir reikia derėtis, nes lapkričio 23 d. EK pateiks naujus skaičiavimus.

„Laiko visiškai nebėra, iki lapkričio 23 d. liko nepilnas mėnuo. Mes tikrai neturime laiko begaliniams posėdžiams, kurie tęsiasi antrą mėnesį, reikia skubiai važiuoti į Briuselį. Juo labiau, kad iš EK ateina signalai, kad jie yra šiek tiek nustebę, kodėl, pateikus tuos skaičius, Lietuva nepradėjo organizuoti derybų roundo su EK“, – sakė ji.

Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas tvirtino, kad su dabar siūlomais pinigais galima būtų tik iškrauti kurą ir užkonservuoti AE.

„Padėtis yra kelianti didelį susirūpinimą“, – pripažino jis.

Šiuo metu per metus IAE uždarymui reikia 60 mln. eurų, iš jų personalui skiriama 28 mln. eurų, komunalinėms išlaidoms – 20 mln. eurų, įrangai, paslaugoms, darbams – 10 mln. eurų.

DELFI primena, kad Rusijos korporacijos „Atomstrojeksport" valdomą Vokietijos įmonę „Nukem Technologies" energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra pavadinęs nepatikimu rangovu, nes visi pagrindiniai uždarymo darbai vėluoja ne vienerius metus, o jų kaina didėja.

„Pozicijos yra tiek skirtingos ir mes turime „Nukem“ pakeisti, aišku, mus pančioja tos sutartys, kurias mes turime iš anksčiau ir jos komplikuoja situaciją“, – rugsėjo viduryje žurnalistams kalbėjo jis.

Tuo metu dienraštis „Lietuvos rytas“ rašė, kad „Nukem technologies“ derybose su Lietuva atstovauja Petra Erler, kuri yra asmeniniais ir verslo ryšiais susijusi su buvusiu Europos Komisijos vicepirmininku Giunteriu Verheugenu.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją