Migracija mažės, bet darbingi žmonės išvažiuos
Remiantis „Swedbank“ atlikta Lietuvos demografijos analize, per artimiausius penkerius metus gyventojų skaičius kasmet sumažės vidutiniškai 19,5 tūkst., o darbingo (15-64 m.) amžiaus gyventojų neteksime dar daugiau – net 19,6 tūkst. Taigi darbo jėgos sumažės nuo 1,618 mln. 2011 m. iki 1,560 mln. 2016 m., arba 3,6 proc. Tuo tarpu bendras gyventojų skaičius sumažės 3 proc.
Darbo jėga ne tik mažės, bet ir pradės sparčiai senti. Iki šiol buvęs stabilus vidutinis darbingas amžius iki 2016 m. padidės 1,6 metų ir sieks 39,6 metų.
Tačiau bent jau iki 2016 m. našta dirbantiesiems, kurie turi išlaikyti ir nedirbančiuosius, dėl mažėjančio nedarbo sumažės, nors išlaikomų žmonių skaičius didės. Pernai šimtui dirbančiųjų teko 99 vaikų, pensininkų ir bedarbių. 2016 m. šis išlaikytinių skaičius turėtų nukristi iki 76. Bendras išlaikomo amžiaus žmonių indeksas, kitaip tariant, jų skaičius 100-tui darbingo amžiaus žmonių, pradės augti nuo 2010 m. Išlaikomų žmonių 2016 m. bus šiek tiek daugiau nei 48, arba trimis daugiau nei 2010 m. Tai reiškia, kad nedarbui nustojus kristi dirbantiesiems teks išlaikyti daugiau žmonių, o tai ilgainiui mažins socialinės apsaugos sistemos stabilumą.
Tiesa, bent jau artimiausius penkerius metus, kaip rodo išlaikomo amžiaus žmonių indeksas, ši našta padidės nežymiai ir bus šiek tiek mažesnė nei 2001 m., kai 100-tui darbingo amžiaus žmonių teko daugiau nei 50 išlaikytinių. Kita vertus, dar tolimesnėje ateityje šių problemų išvengti veikiausiai nepavyks – su jomis susiduria daugelis išsivysčiusių šalių.
„Taigi nors pagal mūsų prognozes, kurios remiasi 10 metų migracijos tendencijos, per artimiausius penkerius metus emigracija slūgs, todėl gyventojų skaičius pradės ne taip sparčiai mažėti, darbo jėgos ir toliau mažės. Juk emigruoja darbingiausio amžiaus žmonės. Taigi mažėjanti emigracija neužkirs kelio darbo jėgos mažėjimui“, - apibendrino „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Anot ekspertės, darbo jėgos ne tik mažės, bet ji pradės senti. Kita vertus, senstanti darbo jėga turi ir privalumų. Pirmiausiai ji taps labiau patyrusi, išsilavinusi bei pajėgi didinti produktyvumą. Tiesa, galimybė didinti produktyvumą senstant priklauso ir nuo profesijos. Visgi besikeičianti aplinka skatins vyresnius žmones tapti produktyvesniais ir inovatyvesniais, kad patenkintų darbo rinkos poreikius. Tačiau darbo jėgos produktyvumą gali mažinti didėjanti paslaugų paklausa, mažėjantis taupymas, jaunimo sugebėjimas geriau įsisavinti naujas technologijas bei pagyvenusių žmonių būtinybė rūpinantis artimaisiais.
Ilginti pensiją būtina
Demografinės tendencijos skatina susimąstyti ne tik apie darbo jėgos produktyvumo didinimą, bet ir apie darbo jėgos kiekį, kurį gali didinti imigracija ir žmonių aktyvumo kilimas. Pagal pastarąjį rodiklį Lietuva mažai skiriasi nuo ES vidurkio, bet atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Taip pat labai atsilieka jaunimo aktyvumas – tiek nuo ES, tiek nuo mūsų kaimynių. Lietuvos darbo rinkoje vyrų aktyvumas labiau atsilieka nuo kitų ES šalių nei moterų. Apskritai vyresni žmonės Lietuvoje aktyvesni nei ES, tačiau ne tokie aktyvūs kaip Estijoje“, - teigė V. Šečkutė.
Anot ekspertės, vyresnio amžiaus aktyvumą sėkmingai padidintų pensinio amžiaus ilginimas, todėl šis veiksmas neišvengiamas. Lygiai toks pat neišvengiamas veiksmas esą buvo ir motinystės išmokų mažinimas, kadangi valstybei ši finansinė našta buvo nepakeliama.
Motyvaciją įsitraukti į darbo rinką didintų ir žymesnis skirtumas tarp minimalios algos ir bedarbio pašalpos, kuris panaikintų šiuo metu egzistuojančius vadinamuosius „darbo spąstus“, kai bedarbio pašalpą gaunančiam žmogui dirbti už minimalią algą neapsimoka. Tuo tarpu jaunimo aktyvumą galėtų didinti atostogų sąskaita sumažinta mokymosi trukmė, kitaip tariant, trumpesnės atostogos, kaip yra daugelyje kitų ES šalių. Dar vienas būdas, kaip skatinti žmones dirbti, – didesnės išmokos į pensiją išėjusiems vėliau.
„Taip pat gali tekti siekti imigracijos politikos liberalizavimo, taip pagreitinant ir atpiginant užsieniečių įdarbinimą. Žinoma, darbo jėgos augimas turės teigiamą poveikį tik didėjant darbo vietų skaičiui. Kitu atveju didės tik bedarbių gretos, o netikrumas dėl ateities mažins gimstamumą“, - tikino ekonomistė.
