I.Šimonytė: „Snoro“ tikslinė auditorija buvo mažesnių ir vidutinių pajamų indėlininkai

Absoliuti dauguma nacionalizuoto „Snoro“ banko klientai buvo gyventojai, kurių indėliai neviršija apdraustos 100 tūkst. eurų sumos, tvirtina finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Juos duomenimis, bankas dažniausiai pinigus rinko iš vidutinių ir mažesnių pajamų indėlininkai.

„Banko veiklos specifika buvo tokia, kad lėšos buvo surenkamos daugiausiai iš labai plačios indėlininkų bazės, nes bankas turi labai gerai išvystytą mažmeninės bankininkystės tinklą. Tikslinė auditorija buvo neabejotinai mažesnių ir vidutinių pajamų žmonės. Tuo tarpu lėšos buvo investuojamos į pakankamai rizikingus produktus“, – antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje sakė ministrė.

Jos teigimu, nedaug įmonių šiame banke turi didesnius indėlius nei draudžiama suma.

Ministrės pateiktais duomenimis, 900 įmonių turi indėlius, didesnius nei 50 tūkst. Lt, o 700 iš jų indėliai neviršijo draudžiamos sumos.

I. Šimonytė pramonininkams tvirtino negalinti pasakyti nieko konkretaus apie tai, kas laukia kitų banko kreditorių, nes tai priklausys nuo to, kiek banke yra turto. Šiuos duomenis trečiadienį turi pateikti laikinasis „Snoro“ administratorius.

Svarstoma nacionalizuotą banką padalinti į gerąjį ir blogąjį – į gerąjį turėtų būti perkelti drausti indėliai ir jiems padengti reikalingas turtas, o likęs turtas ir kiti įsipareigojimai turėtų būti perkelti į blogąjį banką.

DELFI primena, kad trečiadienį neeiliniame posėdyje Vyriausybė nusprendė nacionalizuoti penktą pagal dydį banką Lietuvoje.

Tai nuspręsta padaryti įvertinus banko finansinę būklę ir įtarus, kad jo įsipareigojimai gali būti didesni nei turtas.

Jam paskirtas laikinasis administratorius, kuris analizuoja situaciją banke. Šiuo metu „Snoro“ veikla yra apribota: per parą galima išsigryninti iki 500 Lt. Nuo trečiadienio žadama leisti iki 500 Lt kasdien išsiimti ir banko skyriuose.

Valstybės institucijos pabrėžia, kad gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų, tiek terminuoti, tiek ir laikomi sąskaitose, yra 100 proc. apdrausti.

Skaičiuojama, kad šiame banke gyventojai yra padėję 4 mlrd. Lt indėlių.

Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas valdo 68,10 proc., o Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas – 25.3 proc. banko akcijų, likusi dalis priklauso smulkiesiems akcininkams.

Abu didžiausi „Snoro“ akcininkai, pasak A. Kubiliaus, yra įtariami finansiniais nusikaltimais.