„Turiu atsakingai pasakyti, kad tariamasi tarp mūsų nebuvo, tas tarimasis buvo Socialinių reikalų ir darbo komitete tarp komiteto narių, esančių mūsų frakcijoje ir konservatorių frakcijoje. Jie yra išanalizavę Estijos variantą. Ir šitas įstatymo projektas buvo paruoštas suprantant, kad Europos šalys negali išspręsti finansinės krizės, įvertinus didėjančią emigraciją bei tai, kad dirbančiųjų pajamos neauga, kad būtų garantuotas pensijų išmokėjimas arba jų augimas. Liberalai klysta, nereikia ieškoti kaltų“, - DELFI sakė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.

DELFI primena, kad ketvirtadienį į Seimo darbotvarkę buvo įtraukta Pensijų reformos įstatymo pataisa, kuria siūlyta kitiems metams sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus nuo 2 proc. iki 0 proc. Tam kategoriškai nepritaria liberalcentristai ir Liberalų sąjūdis, o liberalcentristų lyderis A. Čaplikas iškėlė teorija, kad konservatoriai dėl to susitarė su socialdemokratais.

Kaip žinoma, Lietuva nuo 2008-ųjų pervedimus sumažino nuo 5,5 proc. iki 2 proc., su pažadu pasibaigus krizei juos grąžinti į buvusį lygį, bet ne kompensuoti, kaip tai daro estai.

Pritaria NT mokesčiams, bet ne pirmam būstui

Algirdas Butkevičius
Klausiamas apskritai apie socialdemokratų poziciją pusinio arba visiško pensijų grąžinimo į prieškrizinį lygį klausimu, A. Butkevičius sakė, jog socialdemokratai norėtų, kad senatvės pensijos būtų grąžintos į 2008 m. lygį.

Vyriausybė planavo pensijas grąžinti iš dalies iš to tikėdamasi sutaupyti 250 mln. Lt, dar 600 mln. Lt planuojama sukaupti 4 proc. apkarpant valstybės sektoriaus išlaidas.

„Aš tai iš viso nepritariu tokiam išlaidų planavimui. Vis dėlto išlaidų planavimas turi būti įvertintas pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus, kai kurios valstybei prioritetinės sritys turi būti finansuojami 100 proc., kai kurios kitos programos, įvertinus konkrečiais programų vertinimo kriterijais, turi būti finansuojamos mažiau, o kai kurų programų įgyvendinimas, jei neleidžia finansinės galimybės, turi būti atidėtos geresniems laikams. Tai yra vakarietiškas, racionalus biudžeto planavimas, orientuojantis į prioritetus ir rezultatų siekimą“, - savo nuomonę išsakė A. Butkevičius.

Kalbant apie nekilnojamojo turto mokestį, pasak A. Butkevičiaus, socialdemokratai jam pritaria, tačiau ne itin norėtų apmokestinti pirmąjį būstą.

„Noriu pasakyti, jeigu žmogus turi butą ar namą iki tam tikros vertės, gal iki milijono litų, tai iki tokios sumos turėtų būti neapmokestinama. Bet jeigu žmogus turi pilis ir gyvena Vilniuje, turi keturių kambarių butą, tai keturių kambarių butas turėtų būti neapmokestinamas, bet jei jis dar turi Neringoje, Palangoje gyvenamąjį, tai toks nekilnojamasis turtas turėtų būti apmokestinamas“, - teigė politikas.

„Pirmas būstas turėtų būti neapmokestinamas“, - sakė A. Butkevičius, bet pridūrė, jog mokesčiai už nekilnojamąjį turtą turėtų būti skaičiuojami nuo ploto.

Tačiau, pasak pašnekovo, socdemai nepritartų už paskolas įsigytų būstų apmokestinimui.

Automobilių apmokestinimui nepritaria

Anot Socialdemokratų partijos pirmininko, apmokestinti būtų galima ir indėlių palūkanas, apie ką prabilo valdantieji, tačiau esą turi būti nustatytas neapmokestinamasis minimumas,

„Niekada nepritarčiau, jei indėlio suma yra iki 10 tūkst. Lt, laikoma asmens arba šeimos, kad tos palūkanos būtų apmokestinamos. Jei laiko keletą šimtų tūkstančių, tai čia galėtų būti taikoma progresinė mokesčių sistema“, - pasakojo A. Butkevičius.

Tačiau dėl galingų automobilių apmokestinimo politikas buvo skeptiškas. Anot jo, šiuo metu Europa suka kita linkme – vykdo akcizų politiką, įveda ekologijos mokesčius arba apmokestina kelius.

„Tai daroma, kai žmogus perka degalus ir moka akcizo mokestį. Antras būdas – ekologijos mokestis, bet neprotinga, kad modernų, ekologiškai tvarkingą automobilį įsigijusi įmonė ar asmuo turėtų mokėti tokį mokestį. Trečias atvejis, kai apmokestinami tam tikri keliai, bet kad būtų išsaugomas socialinis teisingumas, nes kai kurie žmonės automobilį naudoja tik į darbą ir grįžti iš jo, o kai kurie – tik nuvažiuoti iš buto į sodą“, - pasakojo A. Butkevičius.

DELFI primena, kad Finansų ministerijai sumažinus kitų metų Lietuvos ūkio augimo prognozes, Vyriausybė suskato ieškoti papildomų pajamų bei mažinti išlaidas. Kol kas valdantieji susitarė 4 proc. apkarpyti valstybės sektoriaus išlaidas, tik iš dalies sugrąžinti anksčiau sumažintas senatvės pensijas, dalį lėšų gauti sumažinus „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidas.

Konservatoriai, be kita ko, siūlo įvesti vadinamuosius „prabangos“ mokesčius: apmokestinti neva brangų nekilnojamąjį turtą, galingus automobilius bei indėlių palūkanas.

Kalbama ir apie pervedimų sumažinimą į privačius pensijų fondus, tačiau tam kategoriškai priešinasi konservatorių koalicijos partneriai liberalai ir liberalcentristai – pastarieji apkaltino konservatorius susitarus su socdemais.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją