„Tikimės tų partijų paramos, kurios iki šiol yra deklaravusios, kad tie, kurie gauna didesnes pajamas, turėtų daugiau prisidėti prie krizės. Tai aš tikiu, kad opozicija, tame tarpe ir socialdemokratai, turėtų tokį mokestį paremti, tokiu atveju turėsime galvoti, kad jų visos kalbos apie tokių mokesčių įgyvendinimą ne visiškai tikros“, - žurnalistams po posėdžio sakė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų vadovas, premjeras Andrius Kubilius.
Liberalų sąjūdžio vienas lyderių, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia, kad liberalai negali pritarti palūkanų apmokestinimui ir tvirtina, kad tokias jų nuostatas palaiko ir dalis opozicijos.
„Abiejų liberalių partijų Vyriausybėje dirbantys ministrai balsavo prieš palūkanų apmokestinimo išvadų pritarimą, todėl džiaugiamės, kad Vyriausybės lygiu sprendimas nėra priimtas. Lygiai taip pat girdime pakankamai blaivius balsus iš opozicinių partijų, kurios neketina pritarti, kaip ir mes, gyventojus plačiai paliesiančių partijų palūkanų apmokestinimui. (...) Nepaisant šio nesutarimo judėsime į priekį ir sprendimai dėl biudžeto kitą savaitę bus priimti“, - sakė G. Steponavičius, pabrėždamas, kad kitą savaitę Seime biudžetas bus priimtas ir pasiųstas ženklas rinkoms ir investuotojams, kad Lietuva gali susitarti.
Ketvirtadienį pasirašytas susitarimas tarp koalicijos partnerių, kaip bus ieškoma kitų metų biudžetui trūkstamo 1,2 mlrd. litų.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratai, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga sutarė mažinti pervedimus į privačius pensijų fondus iki 1,5 proc., įvesti prabangaus nekilnojamo turto (NT) mokestį , o automobilių mokesčio svarstymą nukėlė į pavasarį. Sumažintos pensijos turėtų būti visiškai atkurtos nuo sausio. Ketvirtadienį nepavyko sutarti dėl palūkanų apmokestinimo, kurį TS- LKD tikisi įvesti ir be liberalų palaikymo.
