„Vyriausybė teikdama išvadas dėl kitų metų biudžeto palūkanų apmokestinimo nemato kaip papildomo valstybės pajamų šaltinio ir tie 50 mln. litų, kurių buvo tikimasi apmokestinus palūkanas, nėra įtraukti į būsimas valstybės pajamas“, - po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė E. Masiulis. Anot jo, vietoje palūkanų apmokestinimo bus siūloma padidinti valstybės valdomų energetikos ir transporto įmonių dividendų planą 50 mln. litų.
„Metai baigėsi, tie metai yra neblogi energetikos ir transporto įmonėms ir manau, kad rasime tuos pinigus“, - sakė E. Masiulis. Jeigu tokiam planui pritars ir Seimas, iš viso valstybės valdomos įmonės, anot ministro, turės į kitų metų biudžetą įmokėti apie 600 mln. litų.
„Šiandien aptarėme ir patvirtinome protokolinį sprendimą, kur Energetikos ir Susisiekimo ministerijos kuravimo srityje esančios įmonės sutelks dar papildomus 50 mln. litų“, - patvirtino ir premjeras Andrius Kubilius.
Praėjusią savaitę po pateikimo Seimas pritarė pasiūlymui apmokestinti visas gyventojų gautas palūkanas už vertybinius popierius bei kitiems asmenims suteiktas paskolas. Pagal pateiktą pasiūlymą, mokėti mokesčius valstybei tektų tik tuomet, jei per metus pajamos iš palūkanų viršytų 200 litų.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2010 m. gyventojams buvo išmokėta daugiau nei 350 mln. litų įvairių rūšių neapmokestinamųjų palūkanų. Faktiškai gaunamų palūkanų suma yra dar didesnė, nes tiek gyventojai, tiek palūkanas išmokantys asmenys privalo deklaruoti tik 10 tūkst. litų sumą viršijančias palūkanas.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratai, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga ieškodami trūkstamo 1, 2 mlrd. litų kitų metų biudžetui sutarė mažinti pervedimus į privačius pensijų fondus iki 1,5 proc., įvesti prabangaus nekilnojamo turto (NT) mokestį , o automobilių mokesčio svarstymą nukėlė į pavasarį. Sumažintos pensijos turėtų būti visiškai atkurtos nuo sausio.
