Ekonomistai Lietuvai sukrėtimų nežada, trečiadienis parodys, ar bus tolesnis ES kritimas į dugną

Reitingų agentūroms sumenkinus devynių ES šalių skolinimosi reitingus,Lietuvai ekonomistai juodų audros debesų prognozuoti neskuba ir siūlo palaukti trečiadienio, kada numatytas dar vienas bandymas tartis dėl graikų skolų.

„Nordea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad per daug nerimauti dėl sumažintų reitingų neverta, daug svarbesnis – trečiadienis, kada turėtų paaiškėti, kaip bus padalintos nurašytosios Graikijos skolos. Nes reitingų agentūros eina paskui rinkas, o šios galėtų pulti stačia galva žemyn, jeigu dėl Graikijos skolos nesutars privatūs investuotojai ir vyriausybės.

„Reikėtų palaukti trečiadienio, nes trečiadienis yra svarbesnė data, tada paaiškės, kaip pavyksta susitarti ne tik valstybėms, bet ir su privačiais investuotojais (...) Jeigu nepavyks susitarti, bus tolesnis kritimas į dugną ir tunelio gale šviesos neišvysime kurį laiką“, - sakė Ž. Mauricas. Anot jo, nepasitikėjimo duobė krizės pabaigą nutolintų dar labiau, būtų pavojingesnė ir Lietuvai, nes reikštų privertas rinkas, brangų skolinimąsi ir iš ankstesnės krizės bangos jau pažįstamas bėdas. Jis neatmeta, kad Lietuvai gali tekti peržiūrėti biudžetą metų viduryje ir susiruošti dar labiau taupyti, tačiau tokia tikimybė nėra didelė.

Premjeras Andrius Kubilius žinias iš reitingų agentūrų agentūrų sutiko kaip ženklus apie būsimus iššūkius ir Lietuvai.

„Tos žinios, kurios ateina iš euro zonos, nesuteikia pagrindo labiau optimistiškai žiūrėti į 2012 metus. Mes, būdami atvira ir labai į eksporto rinkas orientuota ekonomika, be abejo, dėl tų šalių galimai patiriamų ekonominių problemų taip pat galime patirti papildomų išbandymų ir sunkumų“, - pirmadienį žurnalistams sakė A. Kubilius.

Kad nebus lengva surinkti biudžetą šiais metais pripažino ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė, per biudžeto svarstymą gruodį atakuota klausimais, ar biudžeto planas nėra pernelyg optimistinis.

„3 proc. (viešųjų finansų deficitas) – tai buvo dalykas, dėl kurio mes nediskutavome. Reikalingus sprendimus priėmėme. Turime būti atsargūs, realiai ūkio plėtra nėra tokia apibrėžta, kaip ankstesniais laikais. Neslėpsiu, kad yra gerų žinių. Tačiau ateina ir blogų žinių. Kurios nusvers, šiandien sunku pasakyti“, – svarstė ministrė.

Tuo tarpu „Danske banko“ vyr. analitikas Larsas Christensenas DELFI teigė esąs optimistiškai nusiteikęs dėl Lietuvos – šalies ekonomika turėtų lėtai augti.

„Įvertinus makroekonomines prielaidas, Lietuvos biudžetas atrodo pakankamai realus – remiantis oficialiomis prognozėmis  Lietuvos ekonomika augs apie 2 proc. – tai pakankamai konservatyvu. Prognozuočiau, kad augimas gali būti ir šiek tiek didesnis. Tačiau, aišku, yra rizika, kad euro zonos  ar Rusijos ekonominė raida gali pakrypti  mažiau teigiama linkme, o tai atitinkamai neigiamai paveiks ir Lietuvos augimą, nes ji smarkiai priklausoma nuo išorinės paklausos. Todėl 100 proc. negalėčiau atmesti prielaidos, kad gali tekti biudžetą peržiūrėti“, - sakė analitikas. Didesnį rūpestį jam kelia tai, kad dauguma konsolidavimo priemonių – laikinos. Nors, pavyzdžiui, „Sodros“ deficitas ilgalaikis ir įsisenėjęs, todėl ateityje griežtos priemonės vis tiek neišvengiamos. Analitikas pataria kaišyti mokesčių landas, naikinti šešėlinės ekonomikos dalį.

Panašią ateitį piešia ir Ž. Mauricas, pasak kurio veikiausiai Lietuvos ekonomika lėtai augs, galimybė, kad vėl patirsime nuosmukį – labai nedidelė.

Lietuvai Finansų ministerija šiais metais prognozuoja 2,5 proc. BVP augimą, kuris dėl euro zonos problemų jau buvo sumažintas beveik du kartus nuo prognozuoto rugsėjį.