Šiam pakeitimui nepritariantys Seimo nariai laikosi nuomonės, kad dėl to brangs elektra, taip pat padidinus įmonių pelną bus kaupiami pinigai naujos atominės elektrinės statyboms.
Už įstatymą balsavo 58, prieš – 6, susilaikė 44 Seimo nariai.
Šis klausimas Seime kaitino aistras. Vyriausybė pateiktame projekte buvo atsisakiusi 5 proc. pelno maržos, vėliau po svarstymo buvo pritarta Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio ir šios partijos frakcijos nario Eriko Tamašausko pataisai, sugrąžinusiai reguliuojamą pelno normą, tačiau galiausiai parlamentarai vėl pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Kęstučio Masiulio siūlymui išbraukti šią nuostatą.
Pelno maržos išbraukimui priešinosi ne tik opozicinės partijos, bet ir valdančiajai daugumai priklausantis Liberalų sąjūdis.
E. Tamašauskas svarsto, kad toks sprendimas gali padidinti elektros kainą gyventojams.
„Kas galėtų paneigti, kad energetikos sektoriuje veikiančios įmonės, pasinaudodamos savo dominuojančia padėtimi rinkoje, gali paminti teisėtus paprastų elektros vartotojų interesus ir nepagrįstai išauginti kainą. Praleidome puikią progą užtikrinti skaidrią ir gyventojams naudingą sistemą“, – tvirtino jis.
Darbo partijos frakcijos narė Loreta Graužinienė tvirtino, kad įstatyme yra daug teigiamų dalykų, tačiau, jos nuomone, pelno maržos norėta atsisakyti dėl būsimos atominės elektrinės statybų.
„Nereikia kalbėti apie laisvą rinką. Aš suprantu, kad padidinus kainą vartotojams, bus statoma nauja atominė elektrinė. Tiesiai ir pasakykime žmonėms, kad jie statys elektrinę. Šiuo atveju nematau skirtumo, kam reikėjo žlugdyti „Leo LT“, nors aš nebuvau jo šalininkė, nes ten buvo numatytas lygiai toks pat mechanizmas“, – kalbėjo Seimo narė.
DELFI primena, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija Visagine planuoja iki 2020 m. pastatyti naują atominę elektrinę.
Strateginiu investuotoju į ją pasirinktas Japonijos koncernas „Hitachi-GE“. Skaičiuojama, kad elektrinės statybos kainuos iki 5 mlrd. eurų (per 17 mlrd. Lt).
Jos kolega Kęstutis Daukšys priimtą projektą vadino žmonių nuskurdinimo įstatymu.
„Seimas buvo parengęs beveik subalansuotą įstatymą, jeigu ne K. Masiulio pataisa, panaikinanti 5 proc. monopolistų pelno ribą. Kadangi ši riba yra panaikinta ir sudaryta galimybė, kad kažkas galėtų užsidirbti daugiau pinigų, kuriuos galėtų išleisti biržose, neaiškiose statybose, tokiam įstatymui negaliu pritarti. Tai yra Lietuvos žmonių nuskurdinimo įstatymas. Aš suprantu, kad Vyriausybei yra labai gerai pinigus paimti ne iš biudžeto, bet iš energetikos įmonių, tačiau į tas įmones pinigus suneš visi Lietuvos žmonės mokėdami už elektrą“, – kalbėjo jis.
„Liuks įstatymas, dar kartą įteisiname visas energetikos mafijos teises, – ironizavo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis Julius Veselka. „Kaip viskas vyksta? Kol prie didelio energetikos pinigų katilo buvo ne tie, tol reikėjo apriboti (pelną – DELFI), dabar sustatai savus ir nereikia apriboti pelno maržos, netgi galima priimti tokį antikonstitucinį įstatymą“, – piktinosi parlamentaras.
„Pelno normos reguliavimas rinkoje yra necivilizuotas būdas ir faktiškai sunaikinantis rinką. Ką reiškia pelno normos reguliavimas? Tai reiškia, kad į rinką įeiti efektyviam žaidėjui neapsimoka. Galbūt aš galiu perpus pigiau rinkoje pateikinėti savo energiją ir uždirbinėti 100 proc. pelną. Tai galiu su žemom kainom įeiti į rinką? Negaliu, nes man reikės investuoti, o aš neturėsiu iš ko“, – dėstė jis.
Premjeras Andrius Kubilius taip pat gynė įstatymą ir ragino nesusikoncentruoti į smulkmenas.
„Tai yra įstatymas, kuris leis kurtis bendrai Baltijos rinkai ir kartu integruotis į Šiaurės Baltijos regiono bendrą rinką, tai yra įstatymas, brėžiantis ilgalaikę perspektyvą. Ilgalaikėje perspektyvoje nereikėtų pasiduoti kokiom nors detalėms, kurio galbūt labiau yra susietos su rinkimais nei su ekonomine logika“, – kalbėjo jis.
Balsuodami Seimo nariai taip pat pritarė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos pasiūlymui, kad viešuosius interesus atitinkančių paslaugų biudžetą ir skirstymą nustatytų ne Energetikos ministerija, kaip yra dabar, bet Vyriausybė.
