Seimo pirmininkė mano, kad jei toks kol kas niekuo nepagrįstas A. Butkevičiaus pranešimas būtų tiesa, jis turėtų nusikaltimo požymių, kompromituotų banko „Snoras“ bankroto administratorių, o tuo pačiu ir visą bankroto procedūrą, kuri susijusi su rimtomis tarptautinėmis bylomis, todėl prašo per įmanomai trumpiausią terminą ištirti A. Butkevičiaus turimos informacijos pagrįstumą.
Seimo pirmininkė taip pat prašo Generalinio prokuroro ištirti, kodėl A.Butkevičius apie galimai padarytą rimtą nusikaltimą iškart nepranešė teisėsaugos įstaigoms ir ar jo veiksmuose nėra Baudžiamojo kodekso 237 straipsnyje (nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas) numatyto nusikaltimo požymių.
Seimo pirmininkė, atsižvelgdama į tai, kad A.Butkevičius šią informaciją, kaip pats teigė, paskleidė turėdamas tikslą taip paveikti valdančiosios koalicijos sprendimą dėl laikinosios Seimo tyrimų komisijos sudarymo banko „Snoras“ bankroto aplinkybėms ištirti, taip pat atsižvelgdama į teisininkų nuogąstavimus, kad tokios Seimo komisijos sudarymas leistų buvusiems šio banko savininkams Raimondui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui teigti, kad procesas Lietuvoje – politizuotas bei suteiktų jiems galimybių prašyti Vestminsterio teismo nepriimti sprendimo dėl jų išdavimo Lietuvai, kol Seimo komisija nepateiks savo išvadų, prašo ištirti, ar A. Butkevičiaus ir jam informaciją (ar dezinformaciją) suteikusių asmenų veiksmuose nėra Baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje (melagingas skundas, pareiškimas, pranešimas) bei 154 straipsnyje (šmeižtas) numatytų nusikaltimų požymių.
Seimo pirmininkė griežtai neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, neva neteisėta užskaita bankrutuojančiame Snoro banke yra atlikta jos sūnui ir pabrėžia, kad bet kokias užskaitas gali atlikti tik laikinasis administratorius, todėl akivaizdu, kad ši informacija ar dezinformacija yra nukreipta prieš laikinąjį administratorių ir visą „Snoro“ banko nacionalizavimo procedūrą, bandant įteigti, kad paveikiant svarbiems politikams ji atlikta veikiant neteisėtai.
„Atvirai pareiškiu, kad mūsų įmonės „Novotersa“ einamojoje sąskaitoje „Snoro“ banke, jo nacionalizavimo momentu, buvo 343 tūkst. litų. Iki šios dienos, šioje sąskaitoje tebėra 343 tūkst. litų. Ši suma su įmonės paskola tame pačiame „Snore“ nesudengta, tą taip pat patvirtino banko administratorius“, – patvirtino G. Degutis.
Įmonės „Novotersa“ sąskaitoje „Snoro“ banke jo nacionalizavimo dieną buvusi suma neviršijo draudžiamojo indėlio sumos, todėl bendrovė siekia, kad ši suma, kaip ir visiems draudžiamuosius indėlius turėjusiems klientams, būtų pervesta į įmonės naujai atidarytą sąskaitą SEB banke. „Prašymą jau esame pateikę, tačiau draudiminių pinigų dar negavome“, - sakė G. Degutis.
Primename, kad penktadienį „TV3 žinios“ paskelbė, jog opozicija skelbiasi turinti įrodymų, kad Gedimino Degučio vadovaujama bendrovė „Novotersa“ „Snore“ laikytomis lėšomis, kurie esą buvę didesni, nei valstybės laiduojami 345 tūkstančiai litų, neva padengė tame pačiame banke paimtą kreditą.
A.Butkevičius irgi ruošiasi kreiptis į prokuratūrą
Priėmus sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius su teisininkais ruošia kreipimosi tekstą, kad esant reikalui, būtų atliktas tyrimas dėl galimo „Snoras“ administratoriaus piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir valdančiųjų artimųjų galimo neteisėto poveikio administratoriui.
„Šiandien Generalinei prokuratūrai bus išsiųstas kreipimosi tekstas su turimais duomenimis ir informacija, kuri gali padėti atskleisti, ar nebuvo padarytas galimai neteisėtas poveikis „Snoro“ administratoriui. Generalinė prokuratūra turėtų nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne“, - sako A.Butkevičius.
