Stojant į ES elektrines uždaryti įsipareigojusiose Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje auditą atlikę ekspertai teigia, kad "prieš bet kokį tolesnį finansavimą Europos Komisija turėtų ištirti turimus išteklius ir numatomą naudą".
Savo ruožtu pati Europos Komisija pareiškė, kad jai nepriklauso kompensuoti finansavimo trūkumo.
"Nors Europos Sąjunga teikia paramą daugiau kaip 10 metų, pažanga yra lėta, kadangi daugelis projektų apima parengiamuosius darbus", - rašoma Europos audito rūmų išvadose.
Auditoriai pažymi, kad tik Slovakija parengė specialų finansavimo mechanizmą - elektros perdavimo mokestį, kuris padės gauti dalį trūkstamų lėšų, o Lietuva ir Bulgarija tokio mechanizmo neturi.
"Trūkstant finansavimo, gali nepavykti sėkmingai užbaigti eksploatavimo nutraukimo procesų", - teigia Europos audito rūmai.
Briuselyje pristatytoje ataskaitoje rašoma, kad Lietuvoje nustatytas "reikšmingas atsilikimas" nuo pradinių terminų. Audito rūmų duomenimis, laikinos panaudoto kuro saugyklos projektas audito metu atsiliko daugiau kaip 32 mėnesiais, kietųjų atliekų išėmimo įrenginio - 44 mėnesiais, kietųjų atliekų tvarkymo įrenginio ir saugyklos mažo ir vidutinio radioaktyvumo trumpaamžėms ir ilgaamžėms atliekoms - 34 mėnesiais.
Auditoriai taip pat teigia nustatę, kad laikinos panaudoto kuro saugyklos projekto bendrosios išlaidos padidėjo daugiau kaip 15 procentų.
Ataskaitos duomenimis, 2011 metais pateikta sąmata Ignalinos AE, lyginant su pradine, išaugo nuo 2,02 mlrd. iki 2,93 mlrd. eurų. Slovakijoje ir Bulgarijoje eksploatavimo nutraukimo sąmata santykinai išaugo gerokai mažiau. Audito rūmų duomenimis, Ignalinos AE uždarymo darbams trūksta 1,48 mlrd. eurų.
Teikdami rekomendacijas dėl padėties visose trijose šalyse, Audito rūmai siūlo Europos Komisijai "atlikti išsamų poreikių vertinimą ir jame atskleisti ligšiolinę programų įgyvendinimo pažangą, dar neatliktus veiksmus, kuriuos reikės atlikti, ir bendrą finansavimo planą su nurodytais įvairių suinteresuotųjų subjektų finansavimo šaltiniais".
Lietuvai iki 2013 metų buvo skirta 1,37 milijardo eurų (4,73 mlrd. litų) jėgainės uždarymui. Naujoje finansinėje perspektyvoje Europos Komisija siūlo 210 milijonų eurų (725 mln. litų) ir finansavimą sustabdyti 2017 metais. Lietuvos Vyriausybė tokį pasiūlymą vadina nepriimtinu, o diplomatai derasi, kad galutinė finansavimo data būtų išbraukta.
Lietuvos pareigūnai pripažįsta sulaukiantys nepasitenkinimo iš ES dėl vėluojančių uždarymo darbų. Europos Parlamentas pernai paragino griežčiau kontroliuoti jėgainės uždarymui skirtas lėšas.
Atsakymą Europos audito rūmų išvadoms pateikusi Europos Komisija pareiškė, kad ES įvykdė savo įsipareigojimus, o galutinė atsakomybė tenka valstybei narei.
"Galutinė atsakomybė už eksploatavimo nutraukimą ir jo finansavimą tenka valstybei narei, kurioje yra atominė elektrinė. ES nepriklauso kompensuoti finansavimo trūkumo", - rašoma Europos Komisijos ataskaitoje.
Komisija teigia, kad finansavimo klausimai bus aptariami, bet kartu pažymi, kad "ES įvykdė savo finansinius įsipareigojimus".