Tokį pasiūlymą Lietuvos socialdemokratų partijos organizuotoje konferencijoje pateikė Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos prezidentas doc. dr. Valdas Lukoševičius.
“Lietuvoje yra labai skirtinga situacija: kiekvienoje savivaldybėje šilumos kaina yra skirtinga, skirtumas yra 2 kartai, taip pat kiekviename name susidaro skirtumas iki 6 kartų, o jeigu sudaugini tuos du dydžius, geriausiuose namuose šildymas kainuoja viso labo 2 litai už kvadratinį metrą ir panašiai, tuo tarpu jeigu kiauras namas brangiausios šilumos mieste, pavyzdžiui, Prienuose ar Ukmergėje, ten sąskaita ir kvadrato kaina yra ypatinga aukšta. - dėsto V. Lukoševičius. - Bet kadangi yra socialinė parama, individualus šildymo išlaidų kompensavimas, tai dideles išlaidas jau dengia valstybė.“
Pasak jo, taip kasmet prarandamos didžiulės PVM kompensacijos sumos, kurios galėtų būti panaudotos sandarinant daugiabučius ar įvedant kitas taupymo priemones.
„Bet nei vieniems nei kitiems nerūpi, žmonės tiesiog gauna, o valstybė tiesiog išmeta, nieko ir nedaroma, nors potencialas yra didžiulis. Šiandien per PVM kompensacijas prarandame virš 100 mln. Lt, per socialines išmokas dar tiek pat. Kasmet po 200 – 300 mln. Lt prarandame remti šilumos švaistymui“, - sako jis.
Todėl siūloma įvesti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) diferenciaciją: pirmuosius 500 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį siūloma apmokestinti 5 proc. PVM, antrą dalį - 5 tūkst. kWh - 9 proc. PVM, o kitam kiekiui taikomas nekompensuojamas 21 proc. PVM tarifas.
„Ką reiškia vienodas 9 proc. PVM visiems? Tai reiškia, jeigu tu turi didelį butą, gauni didelę valstybės dovaną. Jeigu turi kiaurą butą, taip pat valstybė finansuoja ir su kiekviena šilumos kilovatvalandę gauni didelę porciją valstybės paramos. Tai tikrai neskatina nei taupyti, nei dalyvauti renovacijoje“, - aiškina energetikas.
Pasak jo, pakeitus PVM tarifus priklausomai nuo suvartojamų kiekių, didžiausią socialinę atskirtį patiriantys žmonės, t.y. gyvenantys mažuose butuose, nenukentėtų, nes jiems priklausytų kompensacijos, o kiti būtų paskatinti aktyviai dalyvauti taupant šilumą, nes matytų tiesioginę finansinę naudą dalyvauti.
Biokuras neišgelbės
Pasak jo, vienas efektyviausių būdų sumažinti sąskaitas už šilumą yra, pavyzdžiui, renovuoti neefektyvius namus, tvarkyti šilumos apskaitą, reguliuoti šilumos vartojimo kiekius.
Energetiko skaičiavimais, naudinga būtų ir sumažinti karšto vandens ir šildymo temperatūrą. Pavyzdžiui, sumažinus karšto vandens ir šilumos tiekimą 3 laipsniais tik naktį šilumos suvartojimas sumažėtų 7 proc., jei jos būtų mažesnės visą parą – 14 proc.
Be to, siūloma prie dabar esančio būstų renovacijos modelio, kurį V. Lukoševičius pavadino neveikiančiu, pateikti dar kelis renovacijos galimybių modelius.
Kalbėdamas apie šildymą biokuru ir kitu kuru, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas antrina, jog kūrenant biokurą sąskaitos sumažėtų, tačiau to nepakanka - nes būtina apšiltinti „kiaurus namus“, kuriuose esantys butai gauna žiemą sąskaitas už šildymą „po 800 litų“.
„Mokėjimas priklauso ne tik nuo kainos, bet ir nuo suvartojimo. Suvartojimas priklauso nuo to, koks namas yra – sandarus, ar nesandarus“, - sako jis.
„Jeigu paimti tik šilumos vieneto kainą kartu su mokesčiais, tai Lietuvos kaina yra gerokai mažesnė nei kai kurių kaimyninių šalių, panaši su buvusiomis Sovietų Sąjungos šalimis ir tikėtis, kad net perėjus į biokurą, kaip Suomijoje ar Švedijoje, ji radikaliai sumažės, irgi naivu – auga visos kitos išlaidos, katilus perkame bendroje Europos rinkoje, kainų lygis niveliuojasi ir seno beverčio sovietinio turto resursai baigiami išnaudoti“, - sako V. Lukoševičius.
Lietuvos energetikų konsultantų asociacija primena, kad Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal gyventojų išleidžiamų lėšų dalį už šilumą.
