Materialinis interesas – pagrindinė lietuvius į užsienį vejanti priežastis. Ekspertai susirūpinę patarinėja: didinkime algas, gerinkime jaunimo įsidarbinimo ir (iš)gyvenimo Lietuvoje sąlygas, skatinkime vaikų gimstamumą ir užtikrinkime valstybės paramą jaunoms šeimoms.
Bet tendencijos vis tiek pesimistinės. Kaip tvirtina ekonomistė, Viliaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedros docentė Aušra Maldeikienė, emigracijos srautai iš Lietuvos ir toliau nemažės. O tai reiškia, kad Lietuvoje dar kurį laiką nebus įmanoma gerai ir laimingai gyventi.
- Kaip per pastaruosius dešimt metų keitėsi emigracijos skaičiai Lietuvoje? Kokia emigrantų demografinė ir socialinė charakteristika, emigracijos priežastys?
- Migracijos apimtys ir jos srautai pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gana aiškiai koreliavo su šalies ekonomikos svyravimais: 2008–2009 m. ekonomikos krizė atgaivino didelę emigraciją ir sumažino imigraciją, tuo tarpu ekonomikos pagyvėjimas 2011 m. mažino išvykstančiųjų skaičių ir didino reemigraciją.
Vis dėlto pastarasis dešimtmetis Lietuvos darbo rinkoje buvo ganėtinai įtemptas: gyventojų skaičiui kasmet mažėjant Lietuva neteko beveik 250 tūkst. žmonių. Ekonominė situacija – nedaug mažėjantis nedarbas, itin aukštas (2011 m. pabaigoje viršijo 30 proc.) jaunimo nedarbas, mažėjantis realus darbo užmokestis ir vis kuklesnės socialinės išmokos leidžia prognozuoti, kad minėtos tendencijos išliks ir ateityje.
1 lentelė. Kai kurie Lietuvos demografiniai duomenys metų pradžioje (Statistikos departamentas)
Metai | 2001 | 2002 | 2003 | 2004 | 2005 | 2006 |
Gyventojų skaičius, tūkst. | 3487,0 | 3475,6 | 3462,5 | 3445,9 | 3425,3 | 3403,3 |
Emigracija | 7253 | 7086 | 11032 | 15165 | 15571 | 12602 |
Imigracija | 4694 | 5110 | 4728 | 5553 | 6789 | 7745 |
Tarptautinė neto migracija | -2559 | -1976 | -6304 | -9612 | -8782 | -4857 |
Metai | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | 2011 |
Gyventojų skaičius, tūkst. | 3384,9 | 3366,4 | 3349,9 | 3329,0 | 3244,6 |
Emigracija | 13853 | 17015 | 21970 | 83152 | 54331 |
Imigracija | 8609 | 9297 | 6487 | 5213 | 15685 |
Tarptautinė neto migracija | -5244 | -7718 | -15483 | -77944 | -38646 |
Tai patvirtina ir pastarojo laikotarpio gyventojų apklausos. Pernai gegužės–liepos mėnesiais tyrimų agentūra RAIT apklausė daugiau kaip tūkstantį 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų tiesioginio interviu būdu ir 100 prosumerių (t. y. profesionalių vartotojų, netiesiogiai numatančių bendrąsias vartotojų įpročių tendencijas per artimiausius 6–18 mėnesių).
Tyrimo išvada neguodžia – emigracijos srautai iš Lietuvos ir toliau nemažės, per artimiausius dvylika mėnesių emigruoti planuoja 33 proc. apklausoje dalyvavusių prosumerių ir 14 proc. visų 15–74 metų Lietuvos gyventojų.
Tyrimo duomenimis, pagrindinė galimos emigracijos iš Lietuvos priežastis – mažas darbo užmokestis, iš kurio, respondentų teigimu, jie negali pragyventi. Šią priežastį įvardijo ir gyventojai, ir prosumeriai. Darbo neturėjimas ir negalėjimas jo rasti, darbo netekimas, uždarbio sumažėjimas – tai irgi gali priversti kelti sparnus iš Lietuvos. 1 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų ir 6 proc. prosumerių planuoja išvykti iš Lietuvos mokytis. Palikti Lietuvą labiau planuoja jauni žmonės (15–24 metų amžiaus), viengungiai – šios tendencijos bendros ir gyventojams, ir prosumeriams.
Pastarųjų dviejų dešimtmečių Lietuvos darbo jėgos praradimai atrodo dar grėsmingiau, kai nagrinėjama emigravusios darbo jėgos amžiaus, išsilavinimo ir profesinio pasirengimo struktūra. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuva praranda jaunus ir darbingo amžiaus žmones. Jaunesnių nei 35 metai emigrantų dalis pastaruosius kelerius metus viršija 65 proc. Daugiausia emigruoja 25–29 metų amžiaus gyventojai.
Mažai tikėtina, kad ateityje situacija pasikeis. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2010 m. sausio viduryje visoje Lietuvos teritorijoje atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustų gyventojų teigia dažniau ar rečiau mąstantys apie emigraciją, o dažniausiai apie ją teigė galvojantys 18–25 metų amžiaus gyventojai – 63 proc. jaunimo nurodė kartais arba dažnai mąstantys apie emigraciją.
Didėja ir jaunų žmonių, kurie išvažiuoja studijuoti ir gali negrįžti, dalis. Tai neigiamai veikia šalies demografinę situaciją, mažina darbo išteklius, silpnina šalies darbo rinkos charakteristikas ir stiprina Lietuvos visuomenės senėjimo tendenciją.
Kita vertus, emigrantų išsilavinimo ir profesinė struktūra taip pat liudija ateityje būsiant labai įtemptą darbo rinkos padėtį. Statistikos departamento atlikto savo išvykimo nedeklaravusių asmenų tyrimo duomenimis, Lietuvą palieka daug išsilavinusių gyventojų, tarp jų ir mokslininkų.
Skaičiai rodo, kad per 70 proc. emigruojančių gyventojų turi vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą. Kiti duomenys taip pat patvirtina galimą didelį kvalifikuotų darbuotojų praradimą.
- Su kokiomis problemomis susidurs mūsų valstybė, jei jaunimo (pagrindinių mokesčių mokėtojų) emigracija ir toliau didės?
Šiame kontekste būtina paminėti ir prieštaringą emigracijos poveikį vidaus paklausai, kai išvykusi darbo jėga, viena vertus, negeneruoja paklausos, tačiau kita vertus, ji siunčia namo dalį užsienyje uždirbtų pinigų ir taip didina vidaus paklausą.
Europos migracijos tinklo duomenimis, privačių asmenų perlaidos į Lietuvą 2006–2010 m. sudarė beveik 17 mlrd. litų. Taigi galima drąsiai teigti, kad jos prisidėjo prie vidaus vartojimo ir BVP augimo, tačiau kartu ir skatino pagrindinių vartojimo prekių kainų augimą, kuris labai atsiliepia žmonių, negaunančių tokių perlaidų, perkamajai galiai.
2lentelė. Privačių asmenų perlaidos į Lietuvą/iš Lietuvos, mln.Lt
2006 | 2007 | 2008 | 2009 | 2010 | |
Perlaidos į Lietuvą | 2719,7 | 3591,1 | 3517,8 | 2879,1 | 4115,4 |
Metinis pokytis (proc.) | 82,3 | 32 | -2 | -18,2 | 42,9 |
Balanso proc. nuo BVP | 3,3 | 3,6 | 3,2 | 3,1 | 4,3 |
Perlaidų ir neto darbo užmokesčio santykis | 19,1 | 19,8 | 15,8 | 15,3 | 23,9 |
Minėta tendencija taptų dar labiau apčiuopiama, jeigu įvertintume nedeklaruotų pinigų persiuntimų apimtis, kurios, tikėtina, buvo tikrai nemenkos.
Mažėjantis gyventojų skaičius neigiamai veikia vidaus paklausą ir BVP. Didelė emigracija dėl prarastos darbo jėgos, be abejo, neigiamai veikia ir BVP augimo galimybes.
Gali pasirodyti, kad tokioms BVP nuostolio prognozėms prieštarauja Lietuvos ekonomikos augimas 2001–2007 ir 2011 m., kai vyko išties sparti ekonomikos plėtra, tačiau tai nepaneigia neigiamo darbo jėgos mažėjimo poveikio ekonomikai.
Jeigu ekonomika ikikriziniu laikotarpiu būtų sugebėjusi absorbuoti dėl emigracijos prarastą darbo jėgą, Lietuvos BVP augimas galėjo būti stabilesnis, šalies plėtra tvaresnė, o 2008–2009 m. nuosmukis – švelnesnis.
- Kokiomis priemonėmis bandoma sustabdyti kvalifikuotų, išsilavinusių, jaunų Lietuvos žmonių emigraciją?
- Kalbomis. Lietuvos politinės valdžios pasirinkta ekonomikos gaivinimo programa, pabrėžianti verslo, visų pirma eksportuojančio, skatinimą, o ne tiesioginį namų ūkių ekonominių galimybių tyrimą, pajamų saugojimą, irgi tampa ir ateityje išliks didele neigiamos neto migracijos priežastimi.
Tai, kad ekonomikos gaivinimą dabartinė valdanti dauguma bando stimuliuoti pasiūlos skatinimo mechanizmais (pelno mažinimas, bandymai liberalizuoti darbo rinką, rinkos dereguliacijos šūkiai, viešojo sektoriaus tolesnis privatizavimas), reiškia, jog ekonominio nuosmukio našta iš esmės perkeliama ant tų namų ūkių, kurių pajamas didžia dalimi generuoja darbo užmokestis ar socialinės išmokos.
Lietuvos sąlygomis, kai šalies darbo užmokesčio mediana yra apie 1500 litų, tad didžioji namų ūkių išlaidų dalis tenka būtiniausioms vartojimo prekėms ir brangstantiems komunaliniams mokesčiams, tolesnis darbo užmokesčio ir socialinių išmokų mažėjimas tiesiogiai didina skurdo lygį, taigi ir skatina tolesnę emigraciją.
Galima manyti, kad ekonominį sunkmetį lydinti šešėlinė ekonomika ir joje sukuriamos pajamos šiek tiek stabilizuoja emigracijos srautus, tačiau šio reiškinio poveikis gali būti ir skatinantis emigruoti, mat darbas oficialiai neapskaitomose veiklose nekuria socialinių garantijų ir didina ekonominį nesaugumą.
- Viešosios politikos ir vadybos instituto prieš trejus metus atliktame Lietuvos gyventojų emigracijos tyrime teigiama, kad bent trečdalis išvykusiųjų ketina grįžti. Ar lietuviai jau grįžta?
- Pernai į tėvynę grįžo 14 tūkstančių lietuvių – beveik 10 tūkstančių daugiau negu užpernai. Gerokai mažiau žmonių ir išvyko iš Lietuvos. Vertinant Lietuvos imigraciją reikia pasakyti, kad daugumą mūsų šalies imigrantų sudaro būtent sugrįžtantys Lietuvos piliečiai.
Taigi tam tikromis sąlygomis (pablogėjusi ekonominė priimančių šalių padėtis, asmeninės nesėkmės, šeiminės aplinkybės ir pan.) į Lietuvą gali grįžti gana žymus anksčiau išvykusių žmonių skaičius. Ši tendencija, akivaizdžiai išryškėjusi pernai, galėtų būti dar aiškesnė, jei stabilizuotųsi Lietuvos socialinė ir ekonominė padėtis.
Vis dėlto išvažiavę būtent jauni žmonės ilgainiui įsitvirtina kitoje šalyje, sukuria ten šeimas, ir jų grįžimo perspektyvos menksta.
- Kokią socialinę-ekonominę sistemą reikėtų sukurti Lietuvoje, kad jauni žmonės norėtų čia gyventi ir planuoti ateitį?
- Išties klausimas nėra toks sudėtingas, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Atsakymas peršasi savaime – kai šalyje bus įmanoma išgyventi, emigracija baigsis. Apskritai kiekviena susiformavusi ekonominė sistema gyvybinga tiek, kiek jos nariai, remdamiesi tam tikromis įsigalėjusiomis vertybėmis, įformintomis atitinkama institucijų sklaida, pajėgūs gyventi ir prognozuoti savo ateitį. Lietuvoje tai vis mažiau įmanoma.
Jei jaunas žmogus neturi korupcinio mentaliteto, dėl asmeninių įsitikinimų nenori dalyvauti vokelių ar kontrabandiniuose žaidimėliuose kaip pirkėjas ar pardavėjas ir panašiai, jo ateities perspektyvos Lietuvoje (atsiribojame nuo situacijos, kai pradinį startą suteikia tėvai) yra dar menkesnės.
Šitą situaciją galėtų pagerinti progresinis pajamų apmokestinimas, kai jokių mokesčių nemoka mažas pajamas gaunantys žmonės, bet nesuvokdami, kad esama situacija jau iš esmės kertasi su tautos išlikimo logika, įtakingi socialiniai sluoksniai visais įmanomais būdais blokuoja net rimtesnės panašios diskusijos galimybes.
Situaciją blogina ir toliau nuosekliai griaunama paramos šeimai sistema, ją keičiant demagogiškomis kalbomis apie kažkokias esą geras ir esą blogas šeimas. Taigi nesugebu matyti jokių rimtesnių tendencijų, kurios leistų keistis esamai padėčiai.
