2010 m. lapkritį supykusi dėl pernelyg griežto reitingų agentūros „Fitch“ vertinimo, sutartį su ja nutraukė Portugalija. Žinoma, šalis buvo susidūrusi su investuotojų nepasitikėjimu (daugiausia portugalų vyriausybinių obligacijų supirko Europos centrinis bankas), tačiau sumažintas skolinimosi reitingas smogė dar vieną smūgį. Šių metų sausį pranešta, kad Didžiosios Britanijos iždo komitetas pradeda tarptautinių reitingų agentūrų veiklos tyrimą, mat britai susidūrė su „Moody’s“ nemalone, kuri grasina sumažinti jų skolinimosi reitingą. O tai reiškia didesnę skolinimosi kainą. Britai, kaip ir portugalai, baksnoja pirštu, esą visos trys tarptautinės reitingų agentūros klydo ne kartą: dėl investicijų bankų, hipotekos bendrovių JAV, išvestinių finansinių priemonių. Kaip galima jomis pasitikėti, kai akivaizdu, kad jos nėra patikimos? Maža to, šį sausį Italijos ekonominė policija surengė reidą „Standard & Poor’s“ biure Milane – konfiskuoti dokumentai ir informacija, kuri gali būti susijusi su tyrimu dėl manipuliavimo rinkomis. Žibalo į ugnį šliūkštelėjo ir keli buvę agentūros „Moody’s“ darbuotojai – į kairę ir į dešinę pasakojo, kad privalėjo šokti pagal investicijų bankų užsakomą muziką.
Dar 2010 m. birželio 2 d. Prancūzijos centrinio banko vadovas Christianas Noyeris vienam įtakingiausių Vokietijos ekonomikos leidinių „Handelsblatt“ pareiškė, jog esminė problema, kuri kyla, kai „Standard & Poor’s“, „Moddy’s“ ir „Fitch“ sumažina reitingą, tarkim, Graikijai ir Ispanijai, yra ta, kad bėdų patiria visos euro zonos šalys. „Mums būtina sukurti reguliavimo ir priežiūros mechanizmą“, – tvirtino prancūzas. Vienas variantų – šiais metais ES įstatymų leidėjų pasiūlytas projektas, pagal kurį tarptautinėms reitingų agentūroms būtų uždrausta skelbti informaciją apie šalies skolinimosi reitingą be jos sutikimo.
Vietoj trigubos A – trigubi keiksmažodžiai
Taip, tarptautinės reitingų agentūros jau kurį laiką nekelia susižavėjimo: jos lengva ranka dalijo aukščiausius trigubo A reitingus abejotinos kokybės išvestinėms finansinėms priemonėms, nors jų esmės nesuprato net ir kai kurie gudriausi specialistai. Jos laikė aukštumose didžiųjų investicijų bankų (tarp jų ir „Lehman Brothers“) reitingus, nors reikalas buvo visai supuvęs. Deja, tokie skandalai vėliau atsigręžia netikėta puse: susijaudinusios dėl savo reputacijos, reitingų agentūros pradeda elgtis labai atsargiai, dažnai – per atsargiai ir dėl viso pikto avansu išrašo santūresnius reitingus. Bet po kiekvienu santūresniu suverenios šalies skolinimosi reitingu gali slypėti tikras smūgis tam tikrai ekonomikai. „Moody’s“ valdybos pirmininkas Ray McDanielis, 2012 m. kovo 21 d. kalbėdamas Amerikos ir Europos bendruomenių asociacijos nariams, atkirto kritikams, tvirtinantiems, kad agentūrų reitingai yra pernelyg įtakingi, – jie esą tik atspindi realybę. Bet realybė tokia, kad vos kuri nors valstybė susiduria su problemomis, jos reitingas iškart sumažinamas, o tai problemas tik dar labiau padidina.
Klausimas filosofinis: ar privačios bendrovės gali sakyti valstybėms, kad jų vykdoma politika niekam tikusi, kad jos iš esmės dirba blogai, kad jų skolos vertybiniai popieriai yra šiukšlės? Kredito reitingas ir yra toks sakymas. Ar kas nors didžiąsias reitingų agentūras sertifikuoja, akredituoja, kaip nors kitaip tvirtina jų taikomas metodikas? Ne. Tiesiog reitingų agentūros per daug metų užsitarnavo tam tikrą autoritetą ir investuotojų pasitikėjimą. Jos pačios tvirtina, kad tokios didelės įtakos neprašė ir yra nekaltos, jog rinkos į kiekvieną krustelėjimą reaguoja taip jautriai.
„Standard & Poor’s“ teigimu, jų skelbiamas kredito reitingas tėra nuomonė apie santykinę emitento kredito riziką ir jokiu būdu nėra skolos vertybinio popieriaus likvidumo rinkoje ar kainos antrinėje rinkoje indikacija. Taip pat tai nėra patarimas ar rekomendacija investuoti, nes, kaip rodo praktika, neretai realybę nulemia ir kiti svarbūs veiksniai.
Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Baltijos regiono vadovas Maris Lukinas tvirtina, kad, blogėjant reitingams, atitinkamai blogėja ir valstybės padėtis. „Tačiau kai šalies reitingai pagerinami, spauda šią naujieną pristato pirmuose puslapiuose. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad, nepaisant to, jog daug kas tvirtina, esą reitingai yra blogas dalykas, vis dėlto spauda ir visuomenė domisi jų pokyčiais ir į juos reaguoja“, – sako M. Lukinas. Pašnekovas sutinka, kad problemų, susijusių su skolinimosi reitingais, esmė yra klausimas, kas yra ES: vienas ekonominis vienetas ar atskiros valstybės, turinčios skirtingą statusą? Juk kai sumažinami reitingai, kad ir ekonomiškai silpnesnės ES grandies, kenčia visa Bendrija, nors visos Bendrijos hipotetinis reitingas ir yra geresnis. „Galbūt ES ar euro zoną reikėtų vertinti kaip vientisą ekonominį vienetą?“ – svarsto M. Lukinas.
Antras niuansas – galima priežiūra. Juk, pavyzdžiui, komercinius bankus ir draudimo bendroves Lietuvoje prižiūri Lietuvos bankas. Kas prižiūri tarptautines reitingų agentūras? Niekas. Jos labai nepriklausomos, jeigu taip galima sakyti.
Prieš dvejus metus kilus dideliam nepasitenkinimui dėl tarptautinių reitingų agentūros veiklos, šį klausimą kėlė Europos Parlamento narys Jürgenas Klute. Viename interviu jis teigė: „Trys didžiosios agentūros, „Standard & Poor’s“, „Moody’s“ ir „Fitch“, yra privačios biržoje kotiruojamos bendrovės. Joms suteikiamas teisėjų vaidmuo, nors jos yra finansinių rungtynių žaidėjos, siekiančios didžiausio pelno.“ Anot J. Klute, svarbiausia ne tai, kad agentūros supainiojo valstybes ir įmones, bet tai, kad susidaro įspūdis, jog jos kelia nepagrįstą paniką, paremtą kitu atveju neįmanomu pietinių ES šalių bankrotu ir skatinančią spekuliaciją. Milžiniškos Graikijos palūkanos gali padėti tarptautiniams bankams vėl kaupti kapitalą, tačiau agentūros žaidžia su savo patikimumu. „Šiandien reitingų verslas ne vertina riziką, o ją kuria“, – nukirto europarlamentaras J. Klute.
Nėra kitos išeities?
Šių metų sausio viduryje Europos Komisija pareiškė turinti viešai neskelbtinos informacijos apie ES šalių finansų būklę. Anot jos, ji yra geresnė, nei tvirtina ekspertai ir rinkos dalyviai. Šis pareiškimas, pasak leidinio „EU Observer“, buvo savotiškas atsakas į reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ sumažintus net devynių ES šalių skolinimosi reitingus. Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Kipro reitingai buvo sumažinti net dviem punktais, o Prancūzijos, Austrijos, Maltos, Slovakijos ir Slovėnijos – vienu. Įdomiausia tai, kad Portugalija ir Kipras pasiekė vadinamąjį šiukšlių lygį, kuris reiškia nei daug, nei mažai: investuotojai, jiems neskolinkit. Europos Komisija tikina turinti kur kas daugiau informacijos nei reitingų agentūros ir mano, jog būtent jos trūksta agentūroms, kad vertinimai būtų objektyvūs. Deja, iš šalių reguliariai, kas mėnesį, gaunama informacija yra konfidenciali ir nepasiekiama reitingų formuotojams. Anot Europos Komisijos atstovų, ji nepajėgi nuolat skelbti naujausios informacijos, nes tektų ištisai ją komentuoti, tad neliktų laiko svarbesniems darbams. Žinoma, pareiškimas, kad „mes žinome daugiau ir viskas yra geriau“, nuskambėjo ir laiku, ir vietoje.
Bet ar tai jau visi šoviniai žodžių ir skaičių kovoje?
Dar vienas galimas europietiškas atsakas – naujos reitingų agentūros sukūrimas Europoje. 2010 m. pasiūlyta šios veiklos imtis kreditų draudimo bendrovėms. Birželį net buvo žengtas pirmas realus žingsnis: atvertas langas teikti prašymus akredituotis. Deja, rugsėjį šio sumanymo atsisakyta. Viena iš susidomėjusiųjų galimybe tapti reitingų agentūra buvo verslo rizikos valdymo bendrovė „Coface“. Jos valdybos pirmininkas Jérôme’as Cazes’as interviu „Handelsblatt“, „La Tribune“ ir radijui BFM pareiškė, kad, turint omenyje, jog paprastai reitinguojama nesisteminė rizika (įmonės) ir sisteminė rizika (valstybės ir bankai), „Coface“ yra pasirengusi įsigyti įmonių reitingavimo sertifikatą. Anot J. Cazes’o, kai kalbama apie tam tikrų valstybių ir bankų reitingus, yra dvi išeitys: sukurti viešą europietišką reitingų agentūrą arba atverti rinką privačiai konkurencijai.
Tačiau iniciatyvą valstybėms kurti naują bendrovę kritikuoja ir specialistai, ir eurokomisaras, atsakingas už vidaus rinką, Michelis Barnier. Pasak jo, „ES lygmeniu įkurta skolinimosi reitingus vertinanti bendrovė būtų brangus malonumas“. Prisiminusi, kad „Coface“ planavo imtis reitingų verslo, klausiu šios bendrovės Baltijos regiono vadovo M. Lukino, ar steigti naują, europietišką agentūrą būtų geras sumanymas. „Jeigu tai būtų visiškai nauja agentūra, kuriama nuo nulio, kyla klausimas, kas tuos reitingus užsakys, pirks ir naudos. Nustatyti reitingus tik Europai nėra prasmės, nes agentūrų reitingai turėtų būti pripažįstami visame pasaulyje. Prieš dvejus metus buvo kalbų, kad reitingus galėtų nustatyti kredito draudimo bendrovės. Mes galvojome to imtis, bet šiuo metu jau atsisakėme šių planų“, – sako pašnekovas.
Padėtis be išeities? Gal iš tikrųjų tarptautinių reitingų agentūrų veikla pervertinama, o politikų pyktis kyla tik tuomet, kai reitingai smunka, nes kai jie kyla ir yra palankūs, jie visiems patinka? „Kai „Coface“, be kreditų draudimo, planavo imtis reitingų agentūros veiklos, rinkome informaciją, stebėjome, vertinome esamą situaciją. Pastebėjome, kad bene daugiausia aistrų kyla dėl investicinių fondų vertinimo. Juk per krizę bankrutavo trys ketvirtadaliai trigubą A reitingą turėjusių investicinių fondų. Ką reiškė toks reitingas? Absoliutų patikimumą. Į šiuos fondus plaukė ir Lietuvoje veikiančių bankų pinigai. Žinoma, šie fondai nėra tiesiogiai atsakingi dėl jų bankroto, bet bankų kaltės šioje istorijoje vis dėlto esama“, – tvirtina M. Lukinas.
Spekuliacinis banko reitingas
Pabaigoje norisi paminėti vieną įdomų ir svarbų epizodą. Praėjusių metų rudenį bankrutavęs bankas „Snoras“ niekada neturėjo savo konkurentų, skandinaviškų bankų, privilegijos naudotis pagrindinio banko reitingu, tad jis, kaip ir kiti vietos bankai, užsakydavo atskirą ilgalaikių įsipareigojimų reitingą. Remiantis prieinama informacija, jau nuo 2009 m. vidurio banko „Snoras“ reitingas buvo B+ arba B1 pagal „Moody’s“ reitingavimo skalę. Lietuvos finansų ministerija savo tinklalapyje yra labai paprastai išaiškinusi tarptautinių reitingų agentūrų reitingų reikšmes: B+ reiškia „labai spekuliacinį reitingą“.
Kyla pagrįstas klausimas, kodėl šiame banke tiek pinigų laikė valstybės įstaigos ir įmonės? Jos, žinoma, tvirtina neturėjusios pasirinkimo, nes šis bankas laimėdavo viešuosius pirkimus. Tai ir pražudė jų pinigus. Galima įtarti, kad sąskaitų turėjimas vietos bankuose galėjo reikšti savotišką palaikymą, tačiau dabar viskas išėjo pagal jau minėtą atvirkščią taisyklę: kas norės kuriame nors vietos banke laikyti daugiau, nei apdrausta?
Komentaras
Europos Parlamento narė Laima Liucija Andrikienė:
Dabar veikiančios kredito reitingų agentūros „Standard & Poor’s“, „Moody’s“ ir „Fitch“ sulaukė didelės kritikos Europos Parlamente, kai prasidėjo euro zonos krizė, o agentūros labai mikliai mažino kredito reitingus ir nekreipė dėmesio nei į problemų turinčių šalių vyriausybių tvirtinamus bei vykdomus taupymo planus, nei į Europos Komisijos ir visos ES teikiamą pagalbą toms šalims nemokumo problemoms įveikti. Taip kredito reitingų agentūros tik dar labiau įsuko krizės spiralę, didino finansų rinkų nepasitikėjimą, kitaip sakant, ir pačią krizę.
Europos reitingų agentūrai jau surinktas kapitalas – apie 300 mln. eurų – yra Europos investuotojų indėlis. Šios agentūros, kitaip nei veikiančiųjų dabar, paslaugos bus mokamos. Už paslaugas mokės klientai, o jomis naudotis galės tie, kurie sieks gauti patikimus ir objektyvius vertinimus.
Stimulas agentūrai veikti remiantis būtent šiais – objektyvumo ir patikimumo – principais bus tai, kad klientai turės teisę pareikalauti agentūros kompensuoti patirtus nuostolius, jei jos vertinimai pasirodys buvę neobjektyvūs.
Neabejotinai, Europos kredito reitingų agentūra – nepigus malonumas, bet tikimasi, kad jo kaina bus mažesnė nei potencialūs nuostoliai, kuriuos Europai tektų patirti, vadovaujantis dabar veikiančių ir vertinimus teikiančių kredito reitingų agentūrų paslaugomis. Pasitikėjimas jomis yra jei ne visiškai prarastas, tai tikrai labai sumenkęs.“
