„Siekiame, kad nebūtų diskriminacijos vienos įmonės atžvilgiu, tai yra mūsų įmonės atžvilgiu, nes SGD terminalo įstatyme yra pasakyta, kad „Klaipėdos nafta“ kaip projektą įgyvendinanti bendrovė investuoja į SGD terminalo infrastruktūrą, tame tarpe ir krantinę, ir jai yra kompensuojama. Žinokime, kad Klaipėdos naftoje yra ir privataus kapitalo akcininkų ir tai yra akcinė bendrovė. Klaipėdos uosto direkcijai jokios kompensacijos nėra numatytos, tai aš galėčiau sakyti, kad nors Konstitucijoje yra pasakyta, kad visos nuosavybės formos ir rūšys yra vienodos, tai kompensacijos taikomos tik vienai akcinei bendrovei, valstybės valdomai įmonei - uosto direkcijai – netaikomos“, - dėstė E. Gentvilas.
Pasak jo, šiuo metu du įstatymai prieštarauja vienas kitam - Uosto įstatymas numato, kad investicijas į krantines turi daryti uosto direkcija, o birželį priimtas SGD terminalo įstatymas numato, kad investuoti turi „Klaipėdos nafta“ ir neaišku, kas turi investuoti į krantines.
Dėl to šį klausimą sprendžia Vyriausybė, kuri po savaitės turėtų svarstyti nutarimo projektą, kaip bus suderinamos investicijos ir jų kompensavimo mechanizmas abiems bendrovėms.
Krantinių kaina dar neaiški
„Klaipėdos naftos“ gegužės verslo plane parašyta, kad SGD terminalo krantinė kainuoja 276 mln. litų, birželio 14 d. mums pateikė bendradarbiavimo sutarties projektą, kur liko 176 mln. litų, 100 mln. litų mažiau. Mūsų samdyti ekspertai, o taip pat kiti ekspertai vokiečiai mano, kad galėtų kainuoti 50 mln. litų. Taigi, šokinėjimas nuo 50 mln. litų iki 276 mln. litų, todėl tik sakau tai, ką sako ekspertizės, o esmė yra kokia – yra pateikti tik priešprojektiniai pasiūlymai“, - sakė E. Gentvilas ir paaiškino kol nėra techninio projekto, niekas negali pasakyti tikslios krantinės kainos.
Tačiau jis patikino, kad uosto direkcijai būtina užtikrinti kompensavimo mechanizmą dėl investicijos į krantines, nes jei Lietuvoje po 10 metų būtų nuspręsta statyti išorinį giliavandenį uostą Būtingėje ir terminalas būtų perkeltas ten, uosto direkcijos investicijos į krantinę Klaipėdoje neatsipirktų.
„Kas kompensuos uosto direkcijos išmestus pinigus į krantinę, kuri negali būti panaudota niekam kitam pagal savo specifiką? O bus pasakyta - statykite dar vieną SGD terminalą Būtingėje, o šita investicija nuplaukia“, - svarstė jis.
Pasak E. Gentvilo, reikia užtikrinti, kad uosto direkcijos investicijos būtų prasmingos ir įmonė nežlugtų. Kompensacija už investicijas į krantinę uosto direkcijai galėtų vykti per suskystintų gamtinių dujų kainą, kaip numatyta kompensacija „Klaipėdos naftai“, ar kitais būdais, pavyzdžiui, per rinkliavas iš atplaukiančių laivų.
Premjeras: investicijos turės būti kompensuotos
„Vyriausybė šiandien labai aiškiai ir pasakė, terminalo statybai reikalinga krantinė, o už jos pastatymą yra atsakinga uosto direkcija, kaip ir už visų kitų analogiškų krantinių statybą, ir turi būti finansuojama atitinkamai iš uosto lėšų, tačiau taip pat kaip ir visų kitų krantinių atveju turi būti numatyta investicijų grąža“, - dėstė premjeras Andrius Kubilius.
Pasak jo, kitų standartinių krantinių atveju investuotos lėšos grįžta per uosto rinkliavas, tačiau kadangi terminalui skirta krantinė bus naudojama „ne visiškai standartiškai“ bus ieškoma kitų investicijų grąžos mechanizmų, pavyzdžiui, iš suskystintų gamtinių dujų tarifo.
„Bet kokia dujų infrastruktūra, ar vamzdžiai, ar bet kokia kita infrastruktūra, investicijos į ją turi būti sugrąžinamos per tam tikrą laiką, - sakė A. Kubilius. - Stebuklų gi nebūna, nieko nemokamo nebūna, arba vartotojai sumoka, arba mokesčių mokėtojai sumoka, tai vis tiek dovanų Kalėdų senelio, kuris padovanotų pinigų kažkokiai infrastruktūrai negalime tikėtis.“
Valstybės įmonėms atiduodamo į biudžetą pelno mažinti neplanuoja
Premjeras A. Kubilius, paklaustas, ar uosto direkcijai bus sumažintas dividendų reikalavimas, teigė, jog Vyriausybė pirmadienį svarstė nemokestinių pajamų surinkimo planų įgyvendinimą ir kol kas tokių išimčių nenumatoma.
„Nemokestinių pajamų planas šiais metais tikrai yra didelis, daugiau kaip 1 mlrd. litų ir didesnė dalis yra iš valstybės valdomų įmonių dividendų, - sakė premjeras. - Mes tikrai neturime jokių galimybių leisti kam nors atsipalaiduoti. Lygiai taip pat ir energetikos įmonės, turinčios labai didelių strateginių planų įgyvendinimo atsakomybę, jos lygiai taip pat yra numatyta, kad šiais metais į biudžetą sumokės tikrai labai dideles sumas dividendų – beveik 300 mln. litų.“
Vyriausybės vadovas laikėsi pozicijos, kad valstybės įmonės turi galimybių mokėti numatytas sumas ir to iš jų bus reikalaujama.
Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina įrengti dujų terminalą, kuris sukurs alternatyvą Rusijos dujų monopolisto "Gazprom" tiekiamoms dujoms. Preliminari terminalo kaina – 700 mln. litų, numatoma, kad pirmuosius 10 metų didžiąja dalimi valstybės valdoma "Klaipėdos nafta" terminalą-laivą nuomosis, o vėliau, įgijusi patirties, galės išsipirkti, tačiau už kokią kainą – neskelbiama. „Klaipėdos nafta“ terminalą-laivą įsigis iš norvegų kompanijos „Höegh LNG“.
Šiuo metu Energetikos ministerija turi 70,63 proc. proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų, koncernas "Achemos grupė" – 10 proc., likusiomis akcijomis prekiaujama „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržoje.
