Pasak jo, prasidėjus ekonominei krizei 2008 metais Lietuvoje ir Švedijoje buvo panašus įsiskolinimo lygis, nors buvo akivaizdu, kad skyrėsi šalių ekonomikos ir visuomenės struktūra: Lietuvoje, priešingai nei Švedijoje, socialinės apsaugos, nedarbo prevencijos ir pensijų sistemos yra silpnesnės.

"Švedijoje mes turime socialinės gerovės sistemą, mes turime fondų bedarbiams ir turime pensijų sistemą, o tai reiškia, jog kai prasideda finansinė krizė ir nedarbas padidėja, žmonės gali prarasti savo darbus, jie gaus pinigų iš socialinės gerovės ar pensijų sistemos ir jie išgyvens krizę, o bankinė sistema gali ir nepatirti nuostolių. Tačiau Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, kur socialinės gerovės sistema yra silpna, kur pensijų sistema yra silpna, žinoma, kad ekonomikai patyrus šoką, bus daug nuostolių dėl paskolų, nes situacija pasikeičia nuo pinigų turėjimo iki neturėjimo", - mano M. Wolfas.

Prieš ekonominį sunkmetį Švedijoje 1 kronos indėliui „Swedbank“ buvo suteikęs 2,5 kronas paskolų, kai Lietuvoje 1 litui indėlio buvo suteikta 1,7 paskolų.

Dabar Lietuvoje 1 litui indėlio yra suteikta 0,9 lito paskolų, kai, pasak M. Wolfo, norint išvengti teikimo burbulo, paskolų vienam litui indėlio neturėtų būti suteikta daugiau nei 1,3 – 1,4 litų paskolų.

"Dabar aš sakau, kad Lietuva, greičiausiai, yra stipriausia šalis Europoje, - destė banko vadovas ir prisiminė dalį savo kalbos sakytos per šiandienos Švedijos verslininkų apdovanojimus Vilniuje, - Jei yra bent viena šalis, kuri tiki ateitimi, tai - Lietuva, taip pat Latvija ir Estija, pasižiūrėjus į tai, ką jos pasiekė per praėjusius ketverius metus, palyginti su likusia Europa. Taip pat esu pastebėjęs labai įdomu dalyką, šią vasarą stebėdamas olimpines žaidynes - jaunų didvyrių svarbą ir kaip tai galima susieti su valstybėmis: turiu dvynius, kuriems yra po 15-a metų, o jūs turite plaukikę, kuriai taip pat 15-a metų, tad stebėjau, kaip jie svarstė, koks yra skirtumas tarp jų ir jos, o kartu tai rodo, kad jei tu esi kieno nors įkvėptas, gali įsivaizduoti ateitį, gali imtis ir priemonių."  

Švedijoje nori mažinti būsto paskolų, Lietuvoje - didinti

Pasak jo, dabar Lietuvos gyventojai yra palyginti nedaug įsiskolinę, nes šalis per ekonomikos nuosmukį stipriai nukentėjo, tad ekonomika galėtų atlaikyti šoką. Švedijoje namų ūkių paskolų santykis su uždarbiu yra 170 proc., kai Lietuvoje jis siekia 46 proc., o tai reiškia, kad Švedijoje turėtų mažėti skolinimas namų ūkiams.

„Švedai vis dar turi daug paskolų. Tuomet (kyla klausimas - DELFI), ar mes turėtume turėti daugiau, ar mažiau kapitalo? Aš manau, kad daugiau kapitalo, tai padidintų skolinimo kainą ir sumažintų norą skolintis, taigi žmonės nebūtų taip krizės pažeidžiami. Kai čia (Lietuvoje - DELFI) yra tik 46 proc. ir galima šį skaičių padidinti 10 procentinių punktų ir vis tiek ekonomikoje nesusiformuos burbulas. Negalima tik žiūrėti į bankus, reikia vertinti makroekonomiką ir kitus iššūkius bei įvertinti, ar situacija bus tvari, kai padidės nedarbas, ar bus užtikrinta socialinė gerovė, ar ne. Negalima žiūrėti tik į vieną parametrą vertinant rizikas“, - apie skirtumus tarp šalių rinkų kalbėjo M. Wolfas.

Tačiau jis pripažino, kad bankas prieš ekonominį sunkmetį prisidėjo prie paskolų burbulo pūtimo: "Tai buvo mūsų klaida ir tokios pozicijos laikiausi nuo 2009 m., kai užėmiau šias pareigas.“

„Manau, kad buvo daug žmonių, kurie abejojo mūsų buvimu čia 2008-2009 m., - sako M. Wolfas.  - Jei pasižiūrėti į Švediją ir tris Baltijos šalis, tarp jų yra reikšmingų skirtumų, bet tuomet bankai elgėsi taip, lyg skirtumų nebūtų.“

Tačiau jis sako, kad šiuo metu Lietuva išoriniams ekonomiką galintiems paveikti veiksniams yra kur kas labiau pasiruošusi.

„Tik šiuo metu paskolų paklausa (Lietuvoje - DELFI) yra nedidelė, žmonės vis dar abejoja dėl skolinimosi“, - teigė M. Wolfas.

Skirtumai tarp Baltijos šalių - esminiai

Anot M. Wolfo, šiuo metu mažiausiai rizikinga Baltijos šalis yra Estija, Latvijai „dar reikia įveikti dalį kelio“, o Lietuvos rizika yra pakankamai nedidelė.

Švedija yra visiškai kita struktūra nei Lietuva, Lietuva yra visiškai kita struktūra nei Latvija. Pastarosios šalys yra visiškai skirtingos struktūros palyginti su Estija, - vardija M. Wolfas. - Jei aš elgčiausi taip pat visose keturiose šalyse, tuomet mes grįšime į 2008 m. Pasižiūrėkite į Europą, rizikos premija Graikijai ir Vokietijai 2008 m. skyrėsi nežymiai, tuomet ir sukuriama krizė, kai daroma prielaida, jog vien dėl to, kad egzistuoja Europos Sąjunga, Graikijos ir Vokietijos rizika yra tokia pati - tada sukuriami burbulai.“

Jis mano, kad šiuo metu Lietuvoje reikalingas banko stabilumui užtikrinti kapitalas yra 20-25 proc. per didelis. 

Reikiamą kapitalo kiekį bankui užtikrina tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinės bankų priežiūros institucijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (793)