„Tai labai tradicinis mokestis. Kaip buvo kažkada fiksuotas pagalvės mokestis, skaičiuojamas nuo galvos ir neatsižvelgiant, kokia ta galva – sena, jauna, protinga, neprotinga, uždirbanti ar neuždirbanti. Istoriškai tai vienas pirmų modelių, kai yra fiksuotas mokestis nuo kažkokio vieneto. Mokesčiai turi vieną pagrindinį principą – jie yra arba paprasti, arba teisingi. Tai čia yra paprasta – mokestis 1 litas nuo 1 kvadratinio metro, nors, aišku, kvadratas Pabradėje ir kvadratas Gedimino prospekte turėtų skirtis“, - DELFI teigė R. Bilkštytė.

„Mokesčių administravimo prasme tai būtų pats paprasčiausias mokestį, bet teisingumo, aišku, neteisingiausias“, - pridūrė mokesčių konsultantė.

Formulę 1 litas už 1 kvadratą pasiūlė A.Kubilius

„Lyderių forume“ A. Kubilius užsiminė manąs, kad nekilnojamojo turto mokestis galėtų siekti po 1 litą už 1 kvadratinį metrą.

Šiuo metu fizinių asmenų nekilnojamasis turtas apmokestinamas 1 proc. tarifu nuo turto vertės, kuri viršija 1 mln. litų. Pavyzdžiui, jeigu šeima turi NT už 1,7 mln. Lt, mokestis skaičiuojamas nuo 700 tūkst. litų.

Andrius Kubilius
„Darbo apmokestinimą mes galime mažinti, ypač uždirbantiems mažai, bet nekilnojamojo turto mokestį, kaip mažiausiai keliantį problemų ekonomikai ir verslui, mes turime įvesti, įvedinėti palaipsniui, pasirinkę vienokį ar kitokį modelį. Finansų ministerija yra suskaičiavusi bent penkias alternatyvas, galima aiškiai pasirinkti, kiuris modelis būtų geriausias, bet visuotinis ir su mažais tarifais mokestis būtų pats efektyviausias“, - tuomet teigė premjeras.

Paklaustas, kas būtų parašyta A. Kubiliaus teikiamame įstatymo projekte, premjeras paminėjo pavyzdį, kad nekilnojamąjį turtą būtų galima apmokestinti po 1 litą už 1 kvadratinį metrą per metus.

„Galima po to galvoti didesniam gyvenamam plotui taikyti ir didesnį tarifą. Būtų galima galvoti, kaip tą modelį įvedinėti, kad jis nesukeltų kokių nors didesnių socialinių rūpesčių“, - sakė A. Kubilius.

Dalis ekspertų sutiktų su NT apmokestinimu – 1 litas už kvadratą

„Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius DELFI teigė, kad premjero nurodytas nekilnojamojo turto apmokestinimas būtų simbolinis ir įtakos nekilnojamojo turto rinkai beveik neturėtų.

„Ta suma, kurią jūs įvardijote, mūsų supratimu, yra simbolinis mokestis ir iš esmės nekilnojamojo turto rinkos neturėtų paveikti. Tai vis tik yra vos keliasdešimt litų per metus, jeigu omenyje turime standartinį butą, tai viskas neatrodo grėsmingai“, - teigė A. Antanavičius.

Jo teigimu, nekilnojamojo turto mokestis galėtų būti netgi didesnis.

„Tuo metu nuomos rinka greičiausiai pasikeistų tiek, kad nekilnojamojo turto kaštai gultų ant nuomininkų pečių. Savininkai, turėdami turtą, tikrai išgalės susimokėti tokią sumą ir nemanau, kad pultų pardavinėti būstą. Todėl kažkokių esminių problemų, kurios galėtų kilti, mes nematome. Galbūt būtų net pakankamai teisingas toks mokestis, nes būtų apmokestinama ta grupė žmonių, kurie jau turi kažkokį turtą“, - svarstė pašnekovas.

A. Antanavičiaus teigimu, toks nekilnojamojo turto apmokestinimas galėtų būti patrauklesnis nei dabartinis, nes būtų paprasčiau administruojamas – nereikėtų nustatyti turto vertės.

„Mūsų nuomone, dabartinio mokesčio administravimas komplikuotas, sudėtingas ir kainuoja nemažai. Visuotinio mokesčio administravimas būtų ne ką brangesnis nei dabar, bet pajamos būtų didesnės“, - sakė A. Antanavičius.

„Ober-Haus“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis taip pat sutiko, kad 1 litas už 1 kvadratinį metrą būtų humaniškas mokestis ir nesužlugdytų nei šeimų, nei turėtų didelės įtakos nekilnojamojo turto rinkai.

„Jeigu 1 litas už kvadratinį metrą per metus, o vidutinio buto plotas, tarkime, yra 50 kvadratų, tai 50 litų per metus arba 4 litai per mėnesį, turbūt nebūtų mokestis, kuris sužlugdytų visą šeimą. Akivaizdu, kad tai būtų humaniškas skaičius“, - sakė pašnekovas.

Saulius Vagonis
Jo teigimu, toks mokestis „nespaustų“ žmonių parduoti turto bei nesudarytų sąlygų apsispręsti nepirkti būsto, jeigu prieš tai buvo planuojama jį įsigyti.

„Tai tiesiog būtų kaip simbolinis mokestis, nes dabartinis mokestis – 1 proc. nuo turto vertės – yra kur kas didesnis“, - kalbėjo S. Vagonis.

Jis taip pat pridūrė, kad nekilnojamojo turto administravimas, kai mokama už kvadratą, o ne nuo turto vertės, yra kur kas paprastesnis.

Mokesčių konsultantė: tai primena pagalvės mokestį

Mokesčių konsultantė R. Bilkštytė sako, kad nekilnojamojo turto mokestis, kai nustatoma, kad už 1 kvadratinį metrą būtų mokama po 1 litą, būtų pats paprasčiausias, bet drauge – pats neteisingiausias bei primintų pagalvės mokestį.

„Mokesčiai turi vieną pagrindinį principą – jie yra arba paprasti, arba teisingi. Tai čia yra paprasta – mokestis 1 litas nuo 1 kvadratinio metro, nors, aišku, kvadratas Pabradėje ir kvadratas Gedimino prospekte turėtų skirtis“, - DELFI sakė R. Bilkštytė.

Ji sutiko, kad nekilnojamojo turto verčių vertinimas yra subjektyvus ir iškreiptas, todėl mokestis nuo turto vertės yra apskaičiuojamas sudėtingai ir gali būti ginčijamas.

„Pagal faktą mokestinės rinkos vertės paskaičiavimas yra gana iškreiptas. Jeigu žiūrėtume į sandorius Registrų centre, kokios yra kainos skelbimuose (pavyzdžiui, kiek namas kainuoja Žvėryne) ir kokios vertės registruojamos pas notarus, tai matyti gana didelis atotrūkis“, - sakė pašnekovė.

Pasak R. Bilkštytės, norint teisingai įvertinti nekilnojamojo turto vertę būtina įvesti daug kriterijų, tačiau kuo jų daugiau, tuo vertinimas sudėtingesnis ir subjektyvesnis.

„Iš viso mokesčių teisingumas tampa gana subjektyvus – neaišku, ar reikia skaičiuoti nuo vietos ir leisti savivaldybėms nustatyti kažkokius koeficientus, ar žiūrėti, kad namas medinis arba ne. Teisingam mokesčiui apskaičiuoti reikia daug kriterijų, o kuo daugiau kriterijų, tuo daugiau vertinimų, tuo daugiau nuomonių variacijų“, - sakė pašnekovė.

Jos teigimu, geriausiai turto vertę atskleidžia rinka. „Jeigu tu perki butą ar namą, aišku, turi tam tikrus kriterijus, bet rinkos dalyviai pasirenka ir suranda bendrą vardiklį. Jeigu nori paduoti bet kokį daiktą, tai tas daiktas turi pardavėją, turi ir pirkėją. Pirkėjas ir pardavėjas labai aiškiai ir objektyviai įvertina, kokia to daikto to vertė“, - pasakojo R. Bilkštytė.

Mokesčių konsultantės teigimu, kai į šį procesą įsiterpia koks nors mokestis, daugelis kriterijų perkvalifikuojami, tačiau, jos teigimu, kai kurios valstybės randa būtų padaryti taip, kad žmonės sutiktų mokėti nekilnojamojo turto mokestį nuo vertės ir dar siektų, jog turto vertė, vadinasi, kartu ir mokesčiai, būtų kuo didesni.

„Pavyzdžiui, Šveicarijoje yra nustatytas toks nekilnojamojo turto mokestis, kurį pagal rinkos kainą nustato valstybė. Jeigu savininkas mano, kad ta nustatyta vertė, kaina yra per aukšta, tai jis gali nustatyti mažesnę vertę, bet Šveicarijoje valstybė gali išpirkti nekilnojamąjį turtą už tą mažesnė kainą. Dėl šios priežasties savininkai nori nustatyti kuo aukštesnę kainą ir sutinka mokėti didesnį mokestį, kad valstybė privalomai neišpirktų už mažesnę kainą“, - sakė R. Bilkštytė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (647)