„Šiuolaikinis patikrinimo punktas buvo sukurtas prieš ketverius dešimtmečius siekiant užkirsti kelią lėktuvų pagrobėjams įsinešti ginklų į lėktuvą. Nuo to laiko mes triūsėme kurdami vis sudėtingesnes procedūras norėdami susitvarkyti su kylančiais iššūkiais. Esame saugesni, tačiau jau laikas viską pergalvoti. Mums reikia tokio proceso, kuris susitvarkytų su nūdienos grėsmėmis. Jis turi apjungti duomenis, pagrįstus keleivio pateikta informacija, ir naują technologiją. Tai reiškia, jog reikia pereiti nuo sistemos, ieškančios blogų objektų, prie tokios, kuri gali aptikti blogus žmones“, – sako Giovannis Bisignanis, IATA generalinis direktorius.
Trys saugumo linijos turės technologiją, kuri galės įvertinti keleivius pagal riziką. Kiekvienas keleivis turės praeiti rainelės patikrinimą, per kurį bus nustatyta jo tapatybė. Tuomet kompiuteris peržiūrės kiekvieno asmens kelionių istoriją ir nustatys jų santykinę riziką pagal sudėtingą asmens duomenų apdorojimo algoritmą.
„Žinomi keleiviai“, kurie registravosi ir atliko nuodugnius patikrinimus vyriausybinėse institucijose, galės per patikrinimo punktą praeiti greičiau. „Normalus patikrinimas“ bus skirtas didžiajai daliai keleivių. Tie keleiviai, apie kuriuos yra turima mažiau informacijos, būtų atsitiktiniu būdu atrenkami ir priskiriami „padidintos rizikos“ kategorijai, turėtų būti papildomai patikrinti.
Pagal šią naują schemą jūsų pagyvenusi močiutė turėtų paprasčiausiai praeiti standartinį metalo detektorių, tuo tarpu iš kelionės Pakistane grįžtantis jaunas vyras turėtų pereiti kur kas detalesnį patikrinimą dėl sprogmenų. Kuriama nauja peržiūros technologija, kuri leis keleiviams praeiti per patikrinimo punktą nenusiėmus jokių drabužių ir neišpakavus jų lagaminų. Be to, planuojama, kad saugumo procesas galėtų būtų apjungtas su išvykimo muitinės ir atvykėlių patikros procedūromis. Tokiu būdu būtų dar labiau palengvintas keliavimas lėktuvais.
„Mes turime galimybę pereiti prie biometrinio skenavimo ir trijų linijų koncepcijos jau šiuo metu. Ir nors kol kas dar reikia dalį technologijų sukurti, kad ir perkuriant tai, ką jau turime šiandien, pamatytume didelius pokyčius per dvejų ar trejų metų laikotarpį“, – pažymi G. Bisignanis.
