Per komiteto posėdį buvo primintas atvejis, kai vienas iš mažmeninių degalų pardavėjų „Lukoil“ importavo pigesnių švediškų degalų ir dėl to sumažėjo vidutinė kaina vartotojams.
„Čia buvo tik vienas epizodas – įvežė degalus ir iš karto galėjo pasiūlyti mažesnę kainą. Mūsų tikslas, bendro reguliavimo prasme, sudaryti sąlygas, kad tokių įvežimų būtų daugiau, kad tokių kainų karų vyktų daugiau, išardyti (rinkos – DELFI) stabilumą ir tada mes galėsime tikėtis šiek tiek mažesnių kainų“, - dėstė Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas.
Jis informavo, kad pastaruoju metu degalinių maržos kurui svyravo nuo 3 iki 14 proc. ir tai yra normali dalis kainoje, esą maržos dydis nekelia pirminių įtarimų nekelia.
„Tikslas turėtų būti paskatinti konkurenciją tiek didmeninėje rinkoje, t.y. konkurenciją tam vieninteliam Lietuvoje naftos produktų perdirbėjui, bet taip pat paskatinti konkurenciją ir mažmeninėje rinkoje, toje rinkoje, kuri yra oligopolinė. Kitaip tariant, suardyti tą oligopolinę ramybę“, - sakė Š. Keserauskas.
„Tai gali turėti žymiai didesnę įtaką, nei atskiri Konkurencijos tarybos tyrimai dėl konkretaus pažeidimo, nes tyrimai yra sudėtingi ir ilgai užtrunka“, - teigė Š. Keserauskas.
Jis priminė, kad šiuo metu yra vykdomas tyrimas dėl mažmeninės degalų prekybos, bet daugiau komentuoti tyrimą jis atsisakė.
Mato galimybių mažesnei kainai, bet kaltina Energetikos ir Ūkio ministerijas neveiklumu
Degalų kainoms dar yra kur mažėti, tačiau Energetikos ir Ūkio ministerijos kol kas neįgyvendino jiems pateiktų pasiūlymų, sako Seimo Biudžetų ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
„Praėjusį kartą mes suformavome išvadas dėl rezervo, kad būtina keisti, dėl konkurencijos, kad ji būtina, bet pastangos iš ministerijų buvo tik demonstruotos, veikla – imituota, - piktinasi jis. - Tie esminiai dalykai, kurie buvo siūlomi, nepadaryti. Mes iš esmės neturime mechanizmų priversti juos priversti.“
Energetikos ministerijos atstovas į Biudžeto ir finansų komiteto posėdį trečiadienį neatvyko, nepasisakė ir Ūkio ministerijos atstovai.
Š. Keserauskas, kalbėdamas apie degalų rezervo reikalavimų liberalizavimą, pabrėžė, kad nepakanka vien didinti procentą, kiek degalų atsargų galima laikyti už Lietuvos ribų.
„Vienas dalykas, ją būtų galima dar labiau liberalizuoti, t.y. leisti dar daugiau rezervo laikyti už Lietuvos teritorijos ribų, antras dalykas, reikėtų ne tik taisyklėse numatyti tą leidimą, bet sudaryti galimybes įgyvendinti, nes šiuo metu Lietuva turi tik vieną Vyriausybės sutartį su užsienio valstybe, t.y. su Latvija, kurioje degalų įvežėjai gali laikyti tą rezervą. Pavyzdžiui, Estija turi tokius 6 susitarimus su kitomis valstybėmis. Reikėtų didinti ne tik tą procentą, kiek galima laikyti, bet ir sudaryti sąlygas laikyti, sudarant tarpvyriausybinius susitarimus“, - sakė jis.
Vertina bankų dalį kainoje
„Bankų procentai taip pat yra svarbus dalykas, pasirodo, 1,5 proc. visos (kuro -DELFI) kainos yra mokesčiai bankams. Tai jei apie 3-5 centus yra bankams, tai natūralu, tai yra taip pat ženkli vieta, kur galima daryti korekcijas ir mes darysime komitete svarstymus, kokia yra situacija apskritai su visais mokesčiais, kuriuos bankai gauna“, - sakė K. Glaveckas.
„Bankų mokesčiai atsiskaitant kortele yra didžiuliai, galbūt galima toje vietoje rezervo rasti, galbūt galima sumažinti akcizo mokestį benzinui, apie ką dabar yra kalbama, galbūt galima atidėti dyzelino akcizo padidinimą, kuris gresia nuo naujų metų, nes tai gali atsiliepti Lietuvai, kaip ir buvo 2009 m. kada Lietuvoje dyzelinas tapo brangiausiu iš kaimyninių šalių, turiu omenyje, Latviją ir Lenkiją, ir Lietuvoje praktiškai tarptautinis transportas nebesipildavo kuro, pildavosi Latvijoje, pervažiuodavo Lietuvą ir vėl užsipildavo Lenkijoje, tai tie dalykai - pagrindiniai“, - sakė Lietuviškų degalinių sąjungos pirmininko pavaduotojas Dainius Janėnas.
Tačiau jis pripažino, kad didžioji dalis kuro kainos priklauso nuo tendencijų tarptautinėse rinkose ir atsisakė prognozuoti galimus kainų pokyčius.
