Į perkėlą – su švyturėliais
Trijų gatvių miestu vadinamas uostamiestis, kaip byloja „Klaipėdos“ žurnalistų tyrimas, svetimšaliui – neįkandamas riešutėlis.
Sekant kelio ženklus pasiekti kurią nors ligoninę ar perkėlą neįmanoma.
Vienintelis ruožas, kur įvažiuodamas į miestą gana saugiai gali nusigauti tiek į tarptautinę, tiek į Smiltynės perkėlą, yra Vilniaus plentas.
Jau pirmojoje šio kelio dalyje – iki Šilutės plento žiedinės sankryžos kelio ženklų ir nuorodų – daugybė.
Tiesa, užsieniečiui Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos lietuviška nuoroda mažai ką sako, o jei esi draugiškai Lietuvai nusiteikęs gruzinas, šios kelio nuorodos – absoliučiai nenaudingos.
Peršasi išvada, kad kelias į UNESCO saugomą Kuršių neriją Klaipėdos gatvėse – tamsus miškas, atvykėliui vairuotojui mieste nėra jokių užsienio kalba skelbiančių užrašų apie tai, kaip nuvykti į šį gamtos stebuklą.
Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis tikino, kad iš užsieniečių policijos patruliai dažniausiai sulaukia prašymų padėti pasiekti perkėlas.
„Yra tekę mūsų pareigūnų automobiliui palydėti užsienio svečius. Žmonės buvo pasimetę ir pavargę nuo klaidžiojimo ieškant kelio“, – tvirtino R.Šideikis.
Į muziejų – skirtingais keliais
Vienas įsimintinas anoniminio išminčiaus sukurtas ženklas kabo ties Sausio 15-osios ir Minijos gatvių sankryža. Jūrų muziejų norintis pasiekti vairuotojas čia turėtų nejuokais susinervinti – ties užrašu puikuojasi į skirtingas puses kryptį žyminčios nuorodos.
Jei į muziejų nuoroda dar leidžia važiuoti tiek Minijos, tiek Pilies gatve, tai kelio ženklas „Perkėla“ vairuotojui nurodo sukti tik į kairę ir perkėlą pasiekti tik Minijos gatve.
Kur sukti, ką daryti ir ko paklausti?
Sausio 15-osios gatvės gyventojai yra ne kartą matę čia beviltiškai stoviniuojantį automobilį užsienietiškais numeriais.
Savo klientais šiuo požiūriu gerai pasirūpino uosto įmonės, kurios aiškiomis nuorodomis paženklino kelią į savo buveines.
„Kur ta autostrada?“
Kitose miesto gatvėse atvykėliui metų išbandymu gali tapti mėginimas ne tik susiorientuoti, kurioje pusėje galėtų būti kuri nors perkėla, bet ir bandymai nusigauti iki greitkelio.
„Naktį mėgindamas surasti kelią į autostradą, maniau, sprandą nusisuksiu. Nesu žioplys ir vairuoju daug metų, ne pirmą kartą ir uostamiestyje. Tačiau važiuodamas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės neradau nė vienos nuorodos į magistralę“, – pasakojo Rietavo gyventojas Vytautas.
Vairuotojas prisiminė, kad iš ligoninės tik vedamas nuojautos pasuko Tauralaukio link.
„Tačiau vis važiuodamas tiesiai, ilgą laiką nežinojau, ar laikausi teisingos krypties. Vienintelėje vietoje išvydęs nuorodą į Kauną ir Palangą, nusiraminau. Bet, privažiavęs viaduką ties Palangos keliu, neradau jokios nuorodos, vedančios į Kauną ar Vilnių. Kur ta autostrada?“ – piktinosi vyras.
Iš tiesų, prieš naujai įrengtą Tauralaukio ir Palangos plento viaduką kelio ženklai veda tik Mozūriškius, Palangą ir Klaipėdą. Matyt, kelininkams nėra ko važiuoti į Vilnių ir Kauną.
Važiuojant Palangos plentu iki pat Jakų žiedo nėra nė vieno ženklo, nurodančio Vilniaus ar Kauno kryptį.
Pakeliui esantis antras viadukas ties Liepų gatve taip pat skirtas tik vietos žmonėms, nes nuorodų į sostinę čia nėra. Važiuojant nuo Palangos Jakų žiedinės sankryžos link, ženklas skelbia, kad šiuo keliu pasieksite tik Klaipėdą. Išvažiuojant iš miesto šiuo viaduku, kelininkams buvo svarbu, kad vairuotojas būtinai pasiektų Radailius, Palangą ir vėl sugrįžtų į Klaipėdą, nes į Vilnių tarsi nėra ko važiuoti.
Ligoninių neranda
Nutikus nelaimei, užsieniečiui ar kito miesto gyventojui pagal kelio ženklus Klaipėdos ligoninių neįmanoma pasiekti.
Važiuojant centrine Herkaus Manto gatve nuo sankryžos su Liepų gatve iki pat Liepojos gatvės, nėra nė vieno informacinio ženklo, nurodančio, už kiek kilometrų būtų galima gauti medikų pagalbą.
Sankryžoje ties Herkaus Manto ir Vilties gatve, kurioje yra Respublikinė Klaipėdos ligoninė, ant apšvietimo stulpo kabo vieno viešbučio informacinis ženklas.
Liepojos gatvės pabaigoje vairuotojas gali aptikti tik pačių ligoninių iškabintas nuorodas.
Iš rajono atvykusiam ir bėdos ištiktam vairuotojui nėra jokių nuorodų, kaip surasti tris skirtingas ligonines. Žmonės įpykę blaškosi tarp Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Jūrininkų ir Universitetinės ligoninės.
„Kartais iš avarijų artimieji sužeistuosius veža patys. Kaip surasti ligoninę nepažįstamame mieste? Yra skundęsi žmonės, kad net važiuojant iš stoties sunku surasti ligoninę. Suprantama, išvažiavusiam iš ligoninės žmogui sunku ir autostradą surasti. Nuorodų tikrai reikia, nes būna atvejų, kai per parą ligoninėje apsilanko net 5 tūkst. žmonių“, – tvirtino Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Komentaras
Liudvikas Dūda, Miesto ūkio departamento direktorius
Bėda ta, kad tik vienoje miesto dalyje yra įgyvendinta informacinių kelio ženklų diegimo programa. Dviejose Klaipėdos miesto dalyse ši programa nėra realizuota. Šiam darbui mums reikėtų 300–400 tūkst. litų. Tik pietinėje miesto dalyje ženklai yra tvarkingai sudėlioti. Visur kitur tikrai jų trūksta. Nors Klaipėda yra trijų gatvių miestas, atrodo, kad niekur nepaklysi. Man asmeniškai kelio ženklų ir taip per daug. Bet pagrindiniai yra. Ligoninių miestelio pusėje informacinių ženklų tikrai trūksta. Mėginome šį klausimą įtraukti į finansavimo programas, bet biudžetas traukiasi, ir tai teks kuriam laikui pamiršti. Nėra pinigų. Daug kas turi palydovinės navigacijos prietaisus, todėl spėju, kad didelės įtampos nėra. Užsieniečiai tikrai pasirūpina šia įranga, krovininiai automobiliai taip pat juos turi. O atvykėlis turistas, spėju, gali naudotis taksi, bėdai ištikus. Žinoma, į perkėlą yra ženklų, gal ne kiekvienoje sankryžoje, bet yra. Jei ir pastatysime tą ženklų sistemą, juk negalima žiopsoti. Problemų yra, bet nuvažiuoti galima. Kalbant ne apie informacinius, o kelio ženklus ir jų priežiūrą, sutartis su įmone „Sankryža“ baigsis. Kuriam laikui ją mes dar pratęsime, kol pasirašysime sutartį su savo įmone „Gatvių apšvietimas“. Tačiau ženklai be priežiūros neliks.
