Kopenhaga, Ryga, Oslas, Maskva – į čia pirmyn ir atgal galima skristi iš Palangos oro uosto. Pernai uostas turėjo rekordinį keleivių skaičių – daugiau kaip šimtą tūkstančių. Šiemetiniai planai – dar didesni, jau stebimas 20 proc. augimas.
Tiesa, beveik dešimtadaliu sumažėjo turistų iš Vokietijos. Pastarieji skundžiasi, kad pasiekti Lietuvos pajūrį sunku, nes nėra tiesioginių skrydžių.
Oro uostas dėl naujų krypčių – į Hamburgą ir Londoną – jau derasi su aviakompanijomis. Skaičiuojama, kad per metus kryptimi Palanga–Hamburgas ir atgal būtų galima pervežti iki 20 tūkstančių, o Londono kryptimi– iki 35 tūkstančių žmonių. Tai skatintų ne tik turizmą, bet ir keltų regiono ekonomiką. Teigiama, kad oro turistas atvyksta savaitei.
„Vienas turistas, atvykęs parai, Klaipėdos mieste palieka 100 eurų, įskaičiuojant nakvynę, visus jo pirkinius, transportą. Tad šešiom dienom paskaičiuoti 500 eurų yra realūs skaičiai, atspindintys sumas, kurias palieka turistai mūsų regione“, – kalbėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.
Tačiau, kad atsirastų naujų krypčių, Klaipėdos apskrities savivaldybių prašoma finansinės paramos. Tokia praktika esant mažam oro uostui esą plačiai taikoma Europoje.
„Šių dienų aktualijos tokios, kad aviakompanijos labai rizikingai žiūri. Jos be tam tikro to regiono turizmo skatinimo, programų palaikymui ir kad būtų didesnis srautas to atvykstamojo turizmo, prašo tam tikro rinkodarinio palaikymo tomis priemonėmis“, – aiškino Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jusevičiūtė.
Vienos aviakompanijos naujam skrydžiui metams reikėtų apie pusės milijono litų.
„Aš asmeniškai būčiau linkęs pritarti dalyvavimui šitoje programoje. Kiek girdėjau, kolegos, kitų regionų savivaldybių merai irgi panašiai žvelgia ta kryptimi, tačiau sprendimus priims miestų ir rajonų tarybos“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Kad pavasarį iš Palangos lėktuvai kiltų į dar du miestus, politikai turi apsispręsti iki lapkričio. Kaip tik iki tada oro vežėjai dėlioja kitų metų maršrutus.
