„Reikėtų apsvarstyti galimybę daugiau rezervų laikyti užsienyje, kas padidintų konkurenciją ir tai yra esminis veiksnys, kuris galėtų padėti sumažinti benzino kainas“, - teigia LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.
Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas yra sakęs, kad didesnis rezervas užsienyje leistų pardavėjams importuoti pigesnių degalų. Šiuo metu užsienyje Lietuvos verslininkai gali laikyti 30 proc. degalų atsargų, kai kitose Baltijos valstybėse šis procentas yra didesnis.
Konkurencijos tarybos duomenimis, pastaruoju metu degalinių maržos kurui svyravo nuo 3 iki 14 proc. ir tai yra normali dalis kainoje, esą maržos dydis nekelia pirminių įtarimų dėl neleistinų susitarimų nekelia. Tačiau Seimo Biudžetų ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas yra sakęs, kad turėtų būti atkreiptas dėmesys ir į degalų kainos dalį tenkančią bankams už įmokų administravimą.
„Įvairiausi biurokratiniai reikalavimai – metrologija, monitoringas, įvairios priežiūros institucijos – jų yra per daug ir mes pagal reikalavimų kiekį viršijame ES esančius reikalavimus, - trečią priežastį, didinančią degalų kainas įvardija Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys. - Kyla jausmas, kad mes vis norime per daug apsidrausti, pavyzdžiui ir dabar Metrologijos tarnyba, ES leidžia paklaidą iki 1 proc. kolonėlėse pilant kurą, o mūsiškiai – 0,5 proc. Nesuprantu, kodėl taip reikia. Visi papildomi sugriežtinimai padidina degalinių išlaidas, o mums reikia išlaikyti operatorius, mokėti už elektrą ir taip toliau.“
Jis teigia, kad degalų pardavėjai kaltinami tuo, kad nori pralobti, tačiau, anot jo, kai kurie jų jau yra ant išlikimo ribos.
Apie tai vežėjai, degalinių atstovai ir pramonininkai kalbėjo per Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) organizuotą konferenciją.