Visiška desperacija
Tarptautiniame Kauno oro uoste norisi kalbėtis pašnibždomis, nes tuščias keleivių terminalas aidi lyg bažnyčia. Prieš porą savaičių į letargą nugrimzdęs oro uostas trumpam pabunda vos kelis kartus per dieną.
„Oro uostas visada buvo pilnas, bet kai sumažėjo skrydžių, čia tapo tuščia. Dar gerai, kad dirbu prie durų, pro kurias praeina visi keleiviai, o ką daryti tiems, kurie prekiauja atokiau?“ – savęs ir konkurentų gailėjo įvairiomis prekėmis prekiaujančiame kioske dirbanti Odeta Pranevičienė.
Ji skaičiuoja, kad nuo lapkričio apyvarta kioske susitraukė maždaug penkis kartus. Kitų prekybos taškų atstovai teigė patyrę dar didesnį nuosmukį.
Nežino, ar tęs sutartį
„Pirkėjų sumažėjo vos ne 20 kartų. Jei kažką ir parduodame, tai už 20–30 litų per dieną. Su tokia apyvarta išgyventi neįmanoma“, – teigė gėles ir suvenyrus pardavinėjanti Asta Paradnikienė. Prekybos vietą ji išsinuomojo.
Dabar, žlugus prekybai, verslininkė išsilaiko tik todėl, kad oro uoste patiriamus nuostolius gali padengti Kauno centre turimo gėlių salono sąskaita.
Nuomos sutartis su oro uostu nustos galioti vasarį. Ji gali būti pratęsta automatiškai, tačiau A.Paradnikienė dar nežino, ar norės tęsti sutartį. Jos sprendimas greičiausiai priklausys nuo to, kiek skrydžių nuo pavasario pažadės oro uosto administracija.
„Laukiame pavasario, tikimės, bet šiuo metu tik budime. Mes merdime, bet gaila viską palikti“, – kalbėjo A.Paradnikienė.
Apyvarta sumažėjo dešimt kartų
Galo su galu oro uoste nebesuduria ir maitinimo įstaigos. Net tris prekybos taškus oro uoste turinti Krušinskų šeima pasakojo, kad apyvarta nuo lapkričio sumažėjo kone dešimt kartų.
Dabar trijose Krušinskų kavinėse, veikiančiose Kauno oro uoste (vienas jų prekybos taškas veikia Vilniaus oro uoste), daugiau nei trečdalis klientų – oro uostą aptarnaujantis personalas.
„Jūs atėjote kaip tik tuomet, kai žmonės pietauja ir po valandos bus skrydis. Jei ateitumėte po poros valandų, rastumėte prigesintas šviesas ir tik kelis žmones“, – pasakojo Aušra Krušinskienė.
Teks atleisti darbuotojus
Su sutuoktiniu Ričardu A.Krušinskienė oro uoste dirba 12 metų. Pradėjo dar senajame terminale, kai dabartinio keleivių terminalo vietoje žaliavo pieva.
„Atėjome čia, kai buvo tik betonas, daugiau nieko. Investavome didelius pinigus, nes tikėjome, kad viskas eis tik geryn, tik į kalną. Taip ir buvo iki šių metų“, – pasakojo moteris.
„Pats pikas buvo, kai lėktuvai tiesiogiai skraidė į Milaną, Barseloną, Briuselį. Tai – geriausi reisai, – į prisiminimus panėrė R.Krušinskas. – Mes visus ankstesnius Lietuvos prezidentus esame vaišinę, kai kurie užsieniečiai jau žinodavo, ką pas mus galima užsisakyti, mes turime savo kontingentą ir klientūrą.“
„Turėjome“, – vyrą patikslino sutuoktinė.
Sėkmingai verslą išplėtojusi šeima ketino didinti paslaugų spektrą, tačiau dabar priversta persvarstyti strategiją. Kauno oro uoste šiuo metu dirba 16 įmonės darbuotojų, tačiau netrukus liks tik šeši. Kitiems darbo nėra.
Emigrantai neišlaidauja
Lėktuvai su „Ryanair“ pavadinimu per savaitę Kaune atlieka tik 16 skrydžių. Maža to, visi šie skrydžiai vadinami emigrantiniais. Dažniausiai jais skraido užsienyje uždarbiaujantys tautiečiai.
„Gėlių lietuviai perka mažai. Be to, net ir geriausiais laikais vien iš gėlių nebūtume galėję išsilaikyti. Pagrindas – suvenyrai, kuriuos perka užsieniečiai“, – pasakojo A.Paradnikienė.
„Kai žmonės važiuoja atostogauti, tada jie pinigų išleidžia. O dabar čia praeina žmonės, kurie išvažiuoja pinigų užsidirbti, o ne išlaidauti“, – aiškino R.Krušinskas.
Eis prašyti malonės
A. ir R.Krušinskų valdomos bendrovės sutartis su oro uostu dar galioja daugiau nei pusantrų metų. Jei skrydžių skaičius neišaugs, nuoma verslininkams taps nepakeliama našta.
Sutuoktiniai ketina eiti prašyti oro uosto administracijos malonės, kad šie atsižvelgtų į susidariusią padėtį. Tai ketina daryti ir kiti verslininkai.
„Kai laimėjome konkursą, nesitikėjome, kad skrydžių sumažės taip stipriai. Kažko labai pakeisti sutartyse negalime, bet reikės derėtis“, – sakė „Žaibiško greičio“ direktorė Ingrida Karpavičienė.
Taksi paslaugas teikianti bendrovė už galimybę stovėti oro uoste moka pinigus, o iš verslo beliko šnipštas.
„Daug metų prie oro uosto stovime. Įpratome, tai ir stovime kaip patriotai iš idėjos, palaikome Kauno oro uostą, ir tiek“, – nusišypsojo Ingrida Karpavičienė.
Oro uosto komercijos vadovė Jūratė Baltrušaitytė teigė, kad sutartyse gana aiškiai nurodytos sąlygos, kuriomis privalo vadovautis oro uostas ir nuomininkai. Vis dėlto ji patvirtino, kad bus ieškoma galimybių, kaip nuomininkų patiriamą skriauda sumažinti kuo labiau.
Skrydžių padaugės pavasarį
Oro uosto nuomininkai įsitikinę, kad jų bėdos – Susisiekimo ministerijos darbas.
„Jie turbūt geriau pastatytų naują oro uostą, nei leistų Kaunui atsigauti“, – kalbėjo A.Krušinskienė.
Susisiekimo ministerija žadėjo, kad Kaunui bus palikta pigių skrydžių niša, tačiau pažadus paneigė darbai – „Ryanair“ kompanija didžiąją dalį skrydžių perkėlė į Vilnių. Tiesa, ji tiltų nesudegino ir paliko viltį, kad skrydžiai sugrįš.
„Staiga likome prie suskilusios geldos. Bet tikimės, kad tai tik laikina. Reikia tik išlaukti tą sunkų laikotarpį iki pavasario“, – vylėsi „Žaibiško greičio“ akcininkas Julius Urbaitis.
Šiuo metu „Ryanair“ lėktuvai iš Kauno skraido vos keturiomis kryptimis: į Londoną, Bristolį, Dubliną ir Frankfurtą. Žadama, kad nuo pavasario bus galima pasiekti dar bent septynis miestus. Geriausiais laikais tokių krypčių buvo 21.
„Kauno diena“ jau rašė, kad Kauno viešbučiai ir restoranai labiausiai pasigenda skrydžių iš Suomijos. Iš viso „Ryanair“ oro linijomis atvežti keleiviai sudarydavo nuo vieno iki dviejų trečdalių visų miesto viešbučių klientų.
