- Nuo idėjos sujungti „Vilniaus autobusus“ ir „Vilniaus troleibusus“ gimimo iki jos įgyvendinimo praėjo keletas mėnesių. Ar šiuo metu jau galima teigti, jog visas sostinės viešasis transportas priklauso vienai įmonei?
- Abi ne vieną dešimtmetį gyvavusios įmonės jau išregistruotos, šiuo metu tiek troleibusai, tiek autobusai priklauso vienai bendrovei – „Vilniaus viešasis transportas“. Manau, kad nei miestiečiams, nei įmonių darbuotojams, nei viešojo transporto darbui sujungimo procesas daug įtakos neturėjo.
„Vilniaus viešasis transportas“ visas „Vilniaus autobusų“ ir „Vilniaus troleibusų“ teises bei pareigas perėmė nuo lapkričio 16 dienos, taigi laikoma, jog nuo šios datos abiejų buvusių įmonių darbuotojų darbo santykiai tęsiasi naujoje įmonėje, o jų nepertraukiamas darbo stažas skaičiuojamas nuo darbo senosiose įmonėse pradžios. Įmonė nesikuria tuščioje vietoje – toliau puoselėsime ilgametes abiejų bendrovių tradicijas, stengsimės teikti miestiečiams kuo geresnes paslaugas.
„Vilniaus viešasis transportas“ šiuo metu veža keleivius beveik šimtu autobusų ir troleibusų maršrutų, turime beveik 700 keleivinio transporto priemonių.
- Kokių tikslų tikėtasi pasiekti sujungus dvi viešojo transporto įmones?
- Manoma, jog įmonių sujungimas leis racionaliau panaudoti finansus, naujai įkurtos bendrovės valdymas bus efektyvesnis. Taip pat galėsime efektyviau naudoti transporto priemones – autobusus ir troleibusus, pagerės miestiečiams teikiamų paslaugų kokybė. Dar prieš savivaldybės tarybai priimant galutinį sprendimą apskaičiavome, jog, atlikę struktūrinius pertvarkymus, sureguliavę vidinius ryšius ir įgyvendinę kitus veiklos optimizavimo sprendimus, per metus galėtume sutaupyti 4-5 mln. Lt.
Bet kuris ekonomistas patvirtintų: materialinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių sinergija visada duoda didesnę ar mažesnę ekonominę naudą.
Anksčiau ne kartą manęs būdavo klausiama: ar sujungus įmones bus geriau? Visada atsakydavau – tikrai bus geriau: sutaupysime lėšų, materialinių resursų, bus didesnis potencialas, įvairesnės taktinių sprendimų įgyvendinimo galimybės.
- Ar sujungiant įmones kilo rimtesnių problemų?
- Rimtesnių problemų nekilo, o nesklandumų pasitaikė. Taip sutapo, kad tuo pat metu bankrutavo „Snoras“, o nemažai mūsų darbuotojų jame turėjo banko korteles. Norintieji gauti kreditines korteles kituose bankuose, sulaukdavo atsakymo: jų darbo stažas pernelyg menkas; „Sodros“ duomenų bazėje matyti, kad darbuotojas dirba įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“ tik nuo lapkričio 16 d., o duomenų apie jo darbą „Vilniaus autobusų“ ar „Vilniaus troleibusų“ įmonėse nėra. Taigi dar ir dabar tenka išduoti darbuotojams pažymas apie jų nepertraukiamą darbo stažą.
- Ar jau aišku, kiek mažės darbuotojų, kiek jų teks atleisti, kiek lėšų pavyks sutaupyti iš darbo užmokesčio fondo?
- Galiu nuraminti dirbančiuosius – didžioji darbuotojų dalis, jiems sutikus, bus perkelta į tas pačias ar kitas pareigas pagal naujos įmonės struktūrą ir pareigybių sąrašą. Reorganizacija mažiausiai įtakos turės vairuotojams bei remonto darbininkams, nesumažės autobusų nei troleibusų, juos taip pat reikės prižiūrėti bei remontuoti. Atleidimas veikiausiai negresia ir kitų darbininkiškų profesijų bei inžinerinio techninio personalo darbuotojams.
Nors ir labai gaila, bet teks mažinti darbuotojų skaičių besidubliuojančiuose buvusiuose „Viniaus autobusų“ bei „Vilniaus troleibusų“ padaliniuose: ekonomikos, personalo, eismo organizavimo, technikos, taip pat buhalterijoje ir pan. Planuojama, kad iš šių padalinių gali būti atleista apie 30 darbuotojų. Be abejo, atleisdami laikysimės Darbo kodekso bei šalyje galiojančių įstatymų, konsultuosimės su įmonės profsąjungų atstovais. Apskaičiavome, kad, atleidus tokį kiekį darbuotojų, per metus pavyks sutaupyti apie milijoną litų. Žinoma, teks išmokėti ir išeitines kompensacijas, taigi ekonomija pasijus tik po kelių mėnesių.
Kiek teko girdėti, įmonėje yra nemažai darbuotojų – daugiausia sulaukusių pensijinio amžiaus – kurie nesutiks pereiti į naująją įmonę, nes dėl sveikatos ar kitų sumetimų nebenorės dirbti. Jiems bus išmokėtos įstatymų numatytos kompensacijos.
Šiuo metu įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“ yra 2143 darbuotojai. Esame ne tik didžiausia sostinės bendrovė, bet ir viena iš didžiausių Lietuvoje. Tokią įmonę valdyti nėra paprasta: bendrovės padaliniai išsidėstę net trijose vietose – Verkių, Žolyno bei Justiniškių gatvėse, valdymo struktūra kol kas gana gremėzdiška. Maždaug po 5-6 mėnesių, kai situacija stabilizuosis, vėl spręsime, ar darbuotojų skaičius yra optimalus.
Kol bus pakeistos darbo sutartys su darbuotojais, „Vilniaus viešajame transporte" galioja ankstesnėse darbovietėse priimti vidaus teisės aktai – vidaus darbo tvarkos taisyklės, darbo užmokesčio nuostatai, pareiginiai nuostatai, struktūrinių padalinių veiklos nuostatai, darbuotojų sveikatos ir saugos instrukcijos ir kt. Jie galios, kol nebus patvirtinti nauji teisės aktai.
- Galbūt bus galima sutaupyti ir optimizavus autobusų bei troleibusų maršrutus?
- Maršrutų, kur autobusų ir troleibusų eismas visiškai dubliuotųsi, sostinėje nėra. Kai kur autobusai dubliuoja dalį troleibusų maršruto, tačiau privalome galvoti ir apie važiavimo patogumą keleiviams, nedidinti persėdimų skaičiaus. Seksime transporto priemonių savikainą – jei vieną transporto rūšį bus pigiau keisti kita, taip ir padarysime.
- Kalbama, jog jau artimiausiu metu sostinėje turėtų atsirasti greitojo tramvajaus linijos. Ar ir ši transporto rūšis priklausys bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“?
- Tai – savivaldybės kompetencija, tačiau toks sprendimas būtų logiškas, nes „Vilniaus viešasis transportas“ turi didžiulį tiek specialistų, tiek darbo patirties potencialą.
Planuojama, jog jau po 3-4 metų pradės veikti pirmoji vienabėgio greitojo tramvajaus linija, kuri sujungs Santariškes ir autobusų bei traukinių stotis. Nors kitų transporto rūšių dalyje trasos neliks, naujajai transporto rūšiai diegti galės būti panaudota dabartinė troleibusų tinklo infrastrūktūra: elektros pastotės ir pan. Bet, mano nuomone, svarbiausia – geri specialistai, kurių turime pakankamai. Galėtume eksploatuoti ne tik tramvajų, bet ir metro, jei jis sostinėje būtų įdiegtas.
- Neseniai bendrovė „Vilniaus troleibusai“ paskelbė surinkusi pirmuosius lietuviškus troleibusus „Amber“. Ar transporto priemonių rinkimo tradicijas Lietuvoje ketinama tęsti ir naujojoje įmonėje?
- Tai vėlgi priklausys nuo mūsų savininko – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos – strategijos. Jei bus nuspręsta ir toliau plėtoti troleibusų linijas, tada pigesnis troleibusų parko atnaujinimas būtų racionalus. Tačiau jei prioritetas bus teikiamas kitoms transporto rūšims, būtų logiška šios veiklos netęsti.
Jei bus priimtas sprendimas, kad transporto priemones privalome surinkinėti patys, rasime galimybių bei specialistų tai padaryti. Tačiau, jei klaustumėte mano nuomonės, atsakyčiau: gamintojų darbas – gaminti transporto priemones, o vežėjų – vežti keleivius. Kiekvienas privalo dirbti tai, ką moka ir sugeba geriausiai. Tačiau transporto priemonių kaina – tikrai ne paskutinėje vietoje.
- Pastarąjį kartą Vilniaus autobusų bei troleibusų parkai atnaujinti 2003-2006-iaisias, tuomet įsigytieji modernūs „Volvo“, „Mercedes-Benz“, „Solaris“ autobusai bei troleibusai, kai kurie iš jų jau greitai švęs dešimtmečio jubiliejų. Ar galvojama apie transporto priemonių parkų atnaujinimą?
- Jau kitais metais tikimės atnaujinti tiek autobusų, tiek troleibusų parkus. Remiantis Europos Komisijos 2007–2013 m. patvirtinta Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, mums skirta lėšų autobusų ir troleibusų parkams atnaujinti. Tikimės gauti aštuoniolika naujų suspaustas gamtines dujas naudojančių autobusų ir trylika troleibusų. Šiuo metu jau baigiasi viešųjų pirkimų konkursai, pamažu aiškėja, kokių gamintojų transporto priemonių galime tikėtis sostinėje, tačiau apie konkrečius tiekėjus kalbėti dar pernelyg anksti.
Dar vienas projektas, remiantis kuriuo tikimės įsigyti suspaustas gamtines dujas naudojančių ar hibridinių autobusų – Specialioji klimato kaitos programa; Lietuva, pardavusi perteklinius taršos leidimus Ispanijai, 90 milijonų litų skyrė ekologiškoms viešojo transporto priemonėms pirkti. Kiek pinigų atiteks sostinei, kol kas dar neaišku, tačiau porą dešimčių autobusų tikimės gauti jau kitais metais. Tikimės, jog naujos transporto priemonės pagerins mūsų teikiamas paslaugas vilniečiams, padės populiarinti viešąjį transportą mieste.
