Į gatves – be stabdžių

Dviračių transporto priemonių gerbėjai, priekaištaudami miesto valdžiai už tai, kad uostamiestyje trūksta dviračių takų, ir patys tampa skaudžių įvykių dalyviais – atšilus orams padaugėjo dviratininkų ir pėsčiųjų susidūrimo atvejų.

„Tad kas teisus ir kurio pirmenybė kelyje, tenka kiekvienąkart aiškintis atskirai“, – pastebėjo Klaipėdos kelių policijos biuro pareigūnas Mindaugas Džermeika.
Klaipėdos policija iki šiol ieško gegužės pradžioje Tiltų gatvėje nutikusio eismo įvykio liudininkų.
„Šalia pėsčiųjų perėjos dviratininkas, važiavęs šaligatviu, partrenkė pėsčiąją“, – tikino M.Džermeika.

Tai ne pirmas toks atvejis miesto gatvėse. Užvakar 13-metis berniukas, važiuodamas sportiniu dviračiu, išvažiavo į sankryžą ir buvo partrenktas automobilio.

„Sportinis dviratis buvo be stabdžių. Jis nepritaikytas važinėti gatvėmis. Kelių eismo taisyklėse juk parašyta, kad keliu galima važiuoti tik dviračiu, kuris turi tvarkingą stabdžių sistemą ir garso signalą“, – pastebėjo M.Džermeika.

Takuose verda aistros

Tačiau tiek automobilių vairuotojai, tiek pėstieji turi savų priekaištų dviratininkams ir piktinasi, kad šie ne visuomet yra atidūs jų atžvilgiu.
Automobilininkai dviratininkus keiksnoja, kai šie pasirodo miesto gatvėse, kurios spūsčių valandomis ir taip būna perpildytos.

„Kelių eismo taisyklės sako, kad keliu draudžiama važiuoti, kai šalia yra dviračių takai“, – aiškino M.Džermeika.

Tačiau itin dažnai centrinėje Herkaus Manto gatvėje šaligatviu besidriekiančiame dviračių take galima išvysti nepatenkintus pėsčiuosius, kai dviračių garso signalai paprašo užleisti jiems kelią.
„Svarbu nepamiršti, jog dviratininkas turi nekelti pavojaus pėstiesiems. Jei vis dėlto dviratininkas mato, kad jam skirtu taku eina žmogus, jis negali sukelti pėsčiajam pavojaus. Taip nutinka, kai važiuojama nesaugiu greičiu ir nespėjama sustoti“, – aiškino pareigūnas.

Dviračių transporto priemonių savininkai tokiais atvejais drąsiai gali besti pirštu į Kelių eismo taisykles, kuriose nurodyta, kad pėstiesiems draudžiama eiti dviračių takais.

Po ratais lūžta kaulai

„Mišrieji takai sukelia didžiausių aistrų. Patys pėstieji, kai atsitinka nelaimės, taip pat turi prievolių. Atsitikus nelaimei, jie negali pasišalinti iš įvykio vietos. Partrenktas dviratininko žmogus pakyla ir nueina namo“, – pastebėjo Kelių policijos biuro pareigūnas.

Tik pablogėjus sveikatai nukentėjusysis puola ieškoti, kas jį sužalojo.
Pernai netoli Vasaros estrados susidūrusiai su dviratininke pėsčiajai lūžo dubens kaulai. Viena incidento dalyvė vėliau teisinosi, kad negirdėjo signalo, nes klausėsi muzikos, o kita buvo neatidi ir sužalojo pėsčiąją.

„Pas mus nebus taip, kaip Amsterdame, kur pėsčiajam gresia bauda, jei jis neužleis kelio dviratininkui. Tačiau mes turime išmokti pagarbiai vienas su kitu elgtis kelyje, tai turi būti įdiegta dar mokykloje“, – tikino M.Džermeika.

Po susidūrimo – mirtis

Viena skaudžiausių nelaimių nutiko kovo pabaigoje, kai Taikos prospekte, degant raudonam šviesoforo signalui, senyvo amžiaus vyras bandė pereiti gatvę.
Bebaigiant įveikti pėsčiųjų perėją, žmogų partrenkė motociklininkas. Pėsčiasis buvo sužalotas ir vėliau mirė.

"Vis dėlto būtina prisiminti, kad visų eismo dalyvių elgesys yra grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, – pastebėjo M.Džermeika.

Baudos dviratininkams

Už pavojingos situacijos sukėlimą kelyje pėsčiajam gresia 100–200 Lt bauda.

Už eismo reguliavimo signalų nepaisymą pėstiesiems ir dviratininkams gresia 50–100 Lt bauda.

Už pavojingos situacijos sukėlimą kelyje, jei nutiko eismo įvykis ir nukentėjo vairuotojas, pėsčiajam gresia nuo 300 iki 500 Lt bauda.

Neblaiviam dviratininkui gresia 300–500 Lt nuobauda.