Perkrovimai visuose intermodaliniuose terminaluose dažniausiai vykdomi kranais, tačiau čia susiduriama su problema, nes 60 proc. vilkikų važiuoja su puspriekabėmis, iš kurių tik 2 proc. krovinių gali būti kraunami kranais.
Yra ir dar vienas būdas – perkrauti konteinerius iš eilės po vieną, tačiau tai užima labai daug laiko. Todėl buvo reikalingas efektyvesnis perkrovimo būdas. 1990-ųjų metų pabaigoje Weidemann ir Baier užsiėmė šiuo klausimu ir rado alternatyvų sprendimą.
Paprasta ir įtikinama?
Sprendimas buvo genialiai paprastas. Šalia pagrindinių geležinkelio vėžių, statmenai jiems, dedami trumpi bėgiai, ant kurių iš šono ant terminalo aikštelės pristatoma vonios formos geležinkelio platforma. Vilkikas pervažiuoja vonios formos platformą, ant kurios užvažiuoja puspriekabė, o paskui mašina be puspriekabės staigiai nuvažiuoja. Po to platforma su kroviniu grąžinama į traukinio sąstatą.
Be to, sąstatą galima pakrauti ir iškrauti tuo pačiu metu. 36 vagonų sąstatas gali būti perkrautas per 10-15 minučių. Tas pats darbas su kranais užimtų ne mažiau kaip pusantros valandos.
Technologijos privalumas yra tas, jog tai yra naujas išradimas dirbant tuose terminaluose, kur baigiasi siaurojo geležinkelio vėžės tinklo erdvė ir prasideda 1520 cm vėžės.
Ar Lietuva pasinaudos šia galimybe?
Sausio mėnesį AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) ir „CargoBeamer AG“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurios kuratorius yra krovinių vežimo direkcijos LG logistikos centro vyriausias vadybininkas Mindaugas Butnorius.
„CargoBeamer“ artimiausi planai yra pastatyti terminalą Mockavoje, sujungiantį Olandiją su Baltijos šalimis. Ilgalaikėje perspektyvoje planuojama visą Europos teritoriją padengti 70 tokių pačių terminalų.
Pasak pašnekovo, vokiečių kompanija turi tikslų sukurti platformas ne tik europietiškoms, bet ir rusiškoms vėžėms.
Pasirašydamas sutartį, LG generalinis direktorius Stasys Dailydka apibrėžė krovinio pervežimo geležinkeliais tarp Vakarų ir Rytų perspektyvą. „Tapus „Rail Baltica“ projekto dalimi, „CargoBeamer“ terminalų statyba Lietuvoje ir Vokietijoje leis formuoti 3-5 traukinius kasdien „Roterdamas–Kaunas“ koridoriuje. Tai turi sudaryti palankias sąlygas autopervežimams Lietuvos ir Lenkijos pasienyje mažinti, nes automobilių transportu čia yra pervežama daugiau nei 96 proc. visų krovinių, o Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje viskas atvirkščiai – per 80 proc. krovinių pervežama geležinkeliais“, - kalba S. Dailydka.
Ernestas Vaitkevičius, „Mockavos terminalo“ direktorius, sako: „Mes planuojame pradėti aptarnauti pirmus vagonus jau 2012 m. antrąjį pusmetį. Ir išvis, koks skirtumas, kur statyti terminalą – Mockavoje, Marijampolėje ar Kaune – juk daugelis pervežamų krovinių yra tranzitiniai. Mūsų tikslas – sumažinti automobilių, važiuojančių Lenkijos kryptimi, srautą, kuris siekia 5 tūkst. sunkvežimių per dieną. Ir jeigu mes nesiimsime jokių priemonių, tai jų kiekis iki 2015 m. gali padidėti 60 proc.“.
Pagal E. Vaitkevičių, iš pradžių, kaip ir Leipcige, terminalas atliks bandymų poligono vaidmenį. Todėl pirmame etape bus įrengti tik 3 platformos, tačiau vėliau jų skaičius turi siekti 34.
Tai reiškia, kad visas 680 m ilgio geležinkelio sąstatas bus perkrautas per 15 min.
