Kaip rašo DELFI.lv, valstybės sekretorius įsitikinęs, kad valstybė neturėtų dalyvauti aviacijos versle, todėl kai stabilizuosis „airBaltic“ finansinė padėtis, reikės rasti strateginį investuotoją, kuris praplės skrydžių tinklą ir spręs kitus klausimus. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tam, kad kompanija vadintųsi nacionaline, kontrolinis akcijų paketas turi priklausyti valstybei arba ES piliečiui.
Kaip buvo pranešama, antradienį Latvijos vyriausybė patvirtino sutikimą toliau vadovauti kompanijai. Sutikime numatoma, kad vyriausybė investuos į pagrindinį kapitalą 57,6 mln. latų (280 mln. Lt).
Paklaustas, kokiu tikslu bus naudojamos šios lėšos, A. Matiss atsakė, kad kompanija turi įsipareigojimų tiekėjams, oro uostams, išperkamosios nuomos įmonėms. Taip pat planuojama įsigyti naujų lėktuvų – nuo lapkričio nebebus naudojami lėktuvai „Fokker“, vietoje jų pagal išperkamosios nuomos sutartį bus įsigyta naujų lėktuvų. Už 10 lėktuvų išperkamąją nuomą būtina iš karto sumokėti 10 mln. latų (48,6 mln. Lt).
Latvijos SM valstybės sekretorius patvirtino, kad tebeegzistuoja planas sumažinti „airBaltic“ darbuotojų skaičių 200 – 250 žmonių, kurie aptarnauja „Fokker“ lėktuvus. Neatmetama galimybė, kad dalį perkvalifikuos patarnauti naujų lėktuvų.
Komentuodamas „airBaltic“ prezidento Bertolto Flicko prognozes, kad jau rudenį sumažės kompanijos skrydžių, A. Matiss pabrėžė, kad aviacija – sezoninis verslas ir dėl objektyvių priežasčių žiemą visada sumažėja keleivių. Taip gali būti optimizuotas skrydžių tinklas, kuris buvo viena iš kompanijos nuostolių priežasčių.
