„Lietuvos geležinkelių“, Lietuvos pašto ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovų piniginės pastaraisiais mėnesiais gerokai papilnėjo. Šių įmonių vadovai šiuo metu gauna 2,3-3,6 tūkst. litų didesnius atlyginimus nei pernai, o kai kurie jų pavaldiniai gali džiaugtis dar didesniais algų šuoliais.
Susisiekimo ministerija teigia, kad algos svyruoja priklausomai nuo bendrovių finansinių rezultatų. Be to, jos esą gerokai mažesnės nei buvo iki krizės.
S. Dailydkos alga – 13,7 tūkst. Lt. neskaitant premijų
Paties S. Dailydkos alga, oficialiais „Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, pernai vidutiniškai siekė 13 tūkst. Lt iki mokesčių. Pirmąjį šių metų ketvirtį ji sumažėjo iki 10,4 tūkst. Lt. Tačiau antrąjį šių metų ketvirtį jo alga pakilo iki daugiau nei 13,7 tūkst. Lt. Ir tai, kaip nurodoma „Lietuvos geležinkelių“ interneto svetainėje, „neįskaitant premijų už bendrovės veiklos rezultatus“.
S. Dailydkos pavaduotojai dabar iki mokesčių uždirba beveik 12,3 tūkst. Lt – apie 650 Lt daugiau nei pernai ir 3,6 tūkst. Lt daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Direkcijų vadovų vidutinė alga dabar siekia beveik 12,5 tūkst. Lt – 663 Lt daugiau nei pernai ir 2,8 tūkst. Lt daugiau nei prieš tris mėnesius. „Lietuvos geležinkelių“ vyriausiojo finansininko alga pernai siekė 10,6 tūkst. Lt, pirmąjį šių metų ketvirtį – 8,75 tūkst., dabar – 11,5 tūkst. Lt.
Premijoms – 37 tūkst. Lt
Susisiekimo ministerijos DELFI pateiktais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį „Lietuvos geležinkelių“ vadovams išmokėta premijų už daugiau nei 37 tūkst. litų.
S. Dailydkai už gerus praėjusių metų rezultatus sumokėta 6,88 tūkst. Lt, įmonės vyriausiajam buhalteriui – 5,84 tūkst. Lt, o keturiems S. Dailydkos pavaduotojams – po 6,16 tūkst. Lt.
Anot ministerijos, premijas mokėti buvo už ką: bendrovė pernai gavo 73 mln. litų pajamų – 5 kartus daugiau nei 2009 m., krovinių pervežta 13 proc. daugiau – 48 mln. tonų.
Ministerija taip pat pažymi, kad iki krizės premijas buvo galima mokėti net keturissyk per metus, dabar – tik vieną kartą.
E. Gentvilo atlyginimas auga, pavaldinių – traukiasi
Praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį E. Gentvilo alga siekė beveik 9,5 tūkst. Lt. Pirmąjį šių metų ketvirtį jo alga beveik nepakito. Tačiau antrasis ketvirtis uosto vadovui buvo kur kas mielesnis – E. Gentvilo alga ūgtelėjo iki 11,8 tūkst. Lt.
Tiesa, to nepasakysi apie daugelį E. Gentvilo pavaldinių. Daugelio direktorių, departamentų vadovų ir padalinių viršininkų algos, palyginti su praėjusių metų paskutiniuoju ketvirčiu, yra sumažėjusios nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių litų.
Susisiekimo ministerijos pateiktais duomenimis, E. Gentvilo gautas atlyginimas pasiekė maksimalų leistiną dydį, mat uosto direkcijos vadovas įvykdė visus nustatytus rodiklius, kuriais remiantis galima kelti jo uždarbį.
Didesnė alga – už mažesnį nuostolį
Lietuvos paštas, skirtingai nei „Lietuvos geležinkeliai“ ar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, jau seniai dirba nuostolingai. Lietuvos pašto vadovės Linos Minderienės alga antrąjį šių metų ketvirtį siekė 10,6 tūkst. Lt iki mokesčių – 3,6 tūkst. Lt daugiau nei pernykštis pašto vadovo algos vidurkis.
Augo ir L. Minderienės pavaldinių algos. Kai kurių – netgi daugiau nei pačios generalinės direktorės. Pašto departamentų vadovų algos, palyginti su praėjusių metų vidurkiu, ūgtelėjo beveik 300 Lt, iki 5,25 tūkst. Lt. O tarnybos direktoriaus pareigose dirbantiems tarnautojams algos vidurkis išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 4,68 tūkst. Lt iki 9,48 tūkst. Lt iki mokesčių.
Anot Susisiekimo ministerijos, vadovybės algų ūgtelėjimą nulėmė gerėjantys pašto finansiniai rezultatai, o ypač – gerokai sumažinti nuostoliai. Be to, L. Minderienės alga esą ne iki galo atspindi tikrąją situaciją, mat pernai paštas nuolatinį vadovą turėjo vos keletą mėnesių, o likusį laiką jam vadovavo žemesnes pareigas užimantys darbuotojai.
Iki krizės uždirbo daugiau
Anot susisiekimo ministro patarėjo Martyno Čerkausko, algos „Lietuvos geležinkeliuose“, Lietuvos pašte ir uosto direkcijoje augo dėl gerėjančios šių įmonių veiklos.
„Lietuvos geležinkeliai“ per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 119 mln. litų pelno. Įmonės apyvarta augo 25 proc., iki 825 mln. litų. Klaipėdos jūrų uosto pelnas šiais metais padidėjo beveik tris kartus, nuo 18 iki 52 mln. litų per pirmąjį pusmetį. Pajamos augo 21 proc.: nuo 73 iki 89 mln. litų. Lietuvos paštas nuostolius (patiriamus dėl to, kad teikiamos nuostolingos socialinės paslaugos, išlaikomas nuostolingas paštų tinklas kaime) sumažino daugiau kaip du kartus nuo 7 iki 3 mln. litų. Priminsiu, kad 2009 m. nuostoliai viršijo 60 mln. litų. Po krizės pirmąkart pradėjo augti įmonės pajamos: nuo 87 iki 90 mln. Lt“, - DELFI vardijo M. Čerkauskas.
Pasak jo, šių įmonių vadovų atlyginimai svyruoja, o tai įrodo, kad algos atspindi darbo rezultatus – jei įvykdomi ne visi kintamąją uždarbio dalį nulemiantys kriterijai, algos sumažinamos.
„Antrąjį šių metų ketvirtį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas uždirbo 13 724 Lt. Daugiau nei 13 tūkst. jis uždirbo ir 2010 m. III ir IV ketvirtį, o 2010 m. II ketvirtį uždirbo 14 315 Lt. Taigi teigti, kad algos didėja, nėra pagrindo“, - pridūrė pašnekovas.
Be to, dabartiniai atlyginimai esą nepalyginami su tais, kuriuos šių bendrovių vadovai gaudavo iki krizės. Susisiekimo ministerijos pateiktais duomenimis, 2008 m. pašto generalinis direktorius uždirbdavo po 11 tūkst. Lt, uosto direkcijos vadovas – 17 tūkst. Lt, o „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius – 26 tūkst. Lt.
Anot ministro patarėjo, valstybinėse įmonėse įvestos aiškios vadovų atlyginimų „lubos“. Susisiekimo ministerijai pavaldžiose įmonėse esą griežtai laikomasi šio apribojimo.
„Nepaisant labai gerų rezultatų, vadovų alga negali viršyti maksimalios Vyriausybės nustatytos ribos – 5 vidutinių darbuotojų atlyginimų“, - reziumavo M. Čerkauskas.
