Kauno oro uostas, apie kurio plėtrą ir svarbą taip skambiai kalbėta, priverstas konkuruoti su Vilniaus oro uostu, bet konkurencijos sąlygos nevienodos. Prieš kelerius metus atsakingi Susisiekimo ministerijos pareigūnai, Kauno miesto ir Kauno rajono vadovai ėmė kurti planus, kaip paversti Kauno oro uostą vienu galingiausių pigių skrydžių centrų Vidurio ir Rytų Europoje.
Galiausiai buvo nuspręsta, kad Kauno ir Vilniaus oro uostai bus plėtojami kaip lygiaverčiai, tik orientuosis į skirtingus keleivių segmentus: Vilniaus oro uostui atiteks komfortiškesni ir brangesni skrydžiai, o Kauno oro uoste bus plečiama pigių skrydžių bazė.
Tačiau Susisiekimo ministerijos vadovų deklaruojama darni plėtra ilgainiui pavirto į akivaizdų Vilniaus oro uosto protegavimą. Iš 24 mln. litų, skirtų Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo programai įgyvendinti, Kauno oro uostas per dvejus metus negavo nė cento.
Kauno mero Andriaus Kupčinsko nuomone, šalies oro uostai vietoj darnios plėtros, kaip buvo žadėta Susisiekimo ministerijos, paliekami tarpusavio konkurencinei kovai. A. Kupčinskas neabejoja, kad Vilniaus oro uostas yra dar ir išskirtinai palaikomas.
Nors susisiekimo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Martynas Čerkauskas "Kauno dienai" paneigė, kad Susisiekimo ministerija specialiai skatina pigių skrydžių bendroves ateiti į Vilnių, programoje aiškiai matyti: per praėjusius metus rinkodarai, reklamai, darbuotojų kvalifikacijai kelti ir kt. išleista 1,6 mln. litų. Ir nė lito nenumatyta Kaunui.
