„Mūsų visuomeninio transporto greitis yra labai mažas – 14-20 km/val. O greitis yra mažas todėl, kad neturime naujos transporto rūšies, pavyzdžiui, greituminio tramvajaus arba lengvojo metropoliteno, kuris po miestų centrais važiuoja tuneliu, o priemiesčiuose iškyla į viršų. Kai persodinsime žmogų iš lengvojo automobilio į viešąjį transportą, tada ir grūstys gatvėse sumažės“, – DELFI sakė profesorius.
Tačiau jis nesiėmė vertinti, kuri iš ne vienerius metus minimų alternatyvų būtų tinkamesnė sostinei.
„Į šį klausimą turėtų atsakyti speciali studija. Lietuvoje labai trūksta tyrimų, turėtų būti transportinių ryšių tyrimai, iš kur ir į kur važiuoja gyventojai, kokiu tikslu jie važiuoja, kokie keleivių srautai yra kokiu laiku. Visus keleivių srautus reikėtų ištirti ir padaryti sistemą. Taip pat reikėtų labai optimizuoti autobusų ir troleibusų eismo grafikus. Šiuo metu jie ir dubliuoja maršrutus, ir dažnai važiuoja karavano principu: iš Naujininkų rajono vienu metu išvažiuoja 10 ir 17 troleibusai bei 2 autobusas. Paskui būna tuščias tarpas, o po to vėl karavanas važiuoja“, – kalbėjo J. Butkevičius.
Tačiau mokslininkas pripažįsta, kad nauja transporto rūšis Vilniui kainuotų labai brangiai: pavyzdžiui, kilometras greituminio tramvajaus kainuoja apie 50 mln. Lt, o metropoliteno – apie 125 mln. Lt.
Kasdien automobiliu į darbą – 30 proc. vilniečių
Pagal europinį standartą, Kaune ir Vilniuje į darbą gyventojai turėtų važiuoti apie 50 min., Klaipėdoje – apie 35 min., Šiauliuose ir Panevėžyje – apie 25 m. Tiek turėtų trukti ėjimo iki stotelės, laukimo, važiavimo ir ėjimo į darbą laikas.
Anot pašnekovo, mokslininkų skaičiavimai rodo, kad daugiau nei 30-35 proc. žmonių viršija šį laiką.
Prieš kelerius metus atliktais skaičiavimais nustatyta, kad kasdien į darbą automobiliu Vilniuje važiuoja apie 30 proc., Kaune – apie 25 proc., o Klaipėdoje – apie 70 proc. žmonių.
Vakarų Europoje vidutiniškai 25-50 proc. žmonių važiuoja automobiliu.
Šiuo metu tūkstančiui gyventojų tenka apie 470 automobilių, o miestuose šis skaičius yra dar didesnis. Tuo metu 1980 m. Lietuvoje buvo apie 130 automobiliai tūkstančiui gyventojų.
Jo nuomone, sėsti į nuosavus automobilius žmones skatina ir jų poreikių netenkinantis viešasis transportas.
„Žmonės automobiliais važiuoja dėl dviejų pagrindinių priežasčių: viešasis transportas yra gerokai atsilikęs ir nepatenkina poreikių, todėl žmogus yra priverstas važiuoti automobiliu. Taip pat mūsiškiai tik antra trečia karta turi automobilį ir nėra prie jo įpratęs, dar tik pratinasi, kokie amerikiečiai važinėja penkta šešta karta, tai tas automobilis jiems nėra toks svarbus“, – sakė pašnekovas.
Lietuvoje nėra ir tinkamos infrastruktūros dviračiams, kurie ypač populiarūs Skandinavijoje.
„Šiuo metu aš gyvenu už geležinkelio stoties, o dirbu už Saulėtekio Plytinės gatvėje. Man iki darbo yra 11 km, mielai važiuočiau dviračiu, tačiau per pusę metų mane, matyt, būtų partrenkę keliskart, todėl kad visiškai nėra infrastruktūros“, – pavyzdį pateikė profesorius
Autobusais ir troleibusais važiuoja pusė vilniečių
Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ skaičiuoja, kad per praėjusius metus viešuoju transportu pervežta per 275 mln. keleivių.
„Analizuojant šiuos skaičius, galime teigti, kad apie pusę Vilniaus miesto gyventojų kasdien naudojasi viešuoju transportu“, – DELFI sakė įmonės direktorius Gintas Bliuvas.
„Susisiekimo paslaugų“ duomenimis, vidutiniškai keleiviai iki darbo nukanka per 32 minutes.
„Pagal paskutinius turimus duomenis, vidutinis kelionės į darbą laikas 32 minutės. Siekiant trumpinti kelionės laiką, yra daug būdų, kuriems įgyvendinti reikia daugiau ar mažiau investicijų ir politinės valios. Efektyviausias būdas yra specialių eismo juostų, skirtų tik viešajam transportui, plėtra. Šiuo metu Vilniaus mieste yra virš 20 km tokių juostų. Dar vienas būdas, galintis padėti sutrumpinti kelionės laiką – lankstesnė bilietų sistema. Atsiradus laikiniams bilietams, gyventojai galėtų greičiau pasiekti kelionės tikslą, netgi atlikdami kelis persėdimus“, – komentavo pašnekovas.
Šiuo metu daugiau žmonių važiuoja autobusais, o iki 2005 m. buvo atvirkščiai – daugiau keleivių perveždavo troleibusai.
„Pernai troleibusais pervežta apie 40 proc., o autobusais – apie 60 proc. visų keleivių. Tokį gyventojų pasirinkimą lėmė intensyvi naujų gyvenamųjų rajonų plėtra, darbo vietų iškėlimas iš centrinės miesto dalies, troleibusų tinklas aptarnauja pagrindinę ir centrinę miesto teritoriją, o autobusai važiuoja kur kas toliau“, – aiškino pašnekovas.
