„Vilniaus oro uostas buvo užsibrėžęs turėti dvi pigių skrydžių bendroves. Po šios plėtros mes skaičiuojame, kad šių metų vasarą pigių skrydžių bendrovės užims apie 27 proc. rinkos. Po šios plėtros vasarą bus pasiekiami 27 miestai, 31 oro uostas”, - spaudos konferencijoje sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Anot jo, sudėjus Vilniaus ir Kauno oro uostą, tiesiogiai iš Lietuvos bus pasiekiamas 41 miestas.

Ministras skaičiuoja, kad per metus apie pusę milijono turistų sulaukiantis Vilnius dėl pigių skrydžių gali tikėtis papildomai apie 120 tūkst. turistų.

„Ryanair“ iš Vilniaus skris tomis pačiomis kryptimis kaip ir iš Kauno - į Londoną ir Dubliną. Į Didžiosios Britanijos sostinę skrydžiai vyks kasdien, į Airijos - tris kartus per savaitę. Po tris kartus skraidys ir į Milaną bei Romą. Į Barseloną - du kartus per savaitę.

Gegužę į Vilnių ateinanti pigių skrydžių bendrovė žada sukurti 250 naujų darbo vietų. Airių bendrovė skaičiuoja, kad jų pigiausias skrydis į Dubliną bus beveik tris kartus pigesnis nei artimiausių konkurentų.

Anksčiau spaudoje buvo skelbta, kad toks sprendimas buvo neva priimtas siekiant konkuruoti su Vengrijos pigių skrydžių bendrove „Wizz Air“, kuri turėtų pradėti netrukus skraidyti į Vilnių. Nuo balandžio vengrų lėktuvai iš Vilniaus skraidins į Londoną, Stokholmą, Romą, Milaną, Barseloną, Eindhoveną, Korką ir Donkasterį.

Iš Kauno nebeskris į Milaną ir Barseloną

Kauno miesto savivaldybė suskubo išplatinti pranešimą, kad „Ryanair“ bazė ir toliau lieka Kaune, nepaisant to, kad ši pigių skrydžių aviakompanija perkelia Milano ir Barselonos kryptis iš Kauno oro uosto į Vilniaus oro uostą.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas neabejoja, kad „Ryanair“ bazė ir toliau liks Kaune. „Akivaizdu, kad šis „Ryanair“ žingsnis yra siekis nukonkuruoti Vilniaus oro uoste pradėjusią dirbti „Wizzair“ kompaniją. „Ryanair“ yra įsipareigojusi šiemet per Kauno oro uostą perskraidinti vieną milijoną keleivių.

Be to, pernai lapkritį Kauno miesto taryba patvirtino Kauno miesto konkurencingumo ir patrauklumo didinimo programos dalinio finansavimo programos sąmatą. Iš jos 1,5 mln. litų bus skirtos įvairioms priemonėms, kuriomis siekiama į miestą pritraukti daugiau turistų per Kauno oro uostą“, - pažymėjo meras A. Kupčinskas.

Kauno oro uosto direktorius Arijandas Šliupas taip pat teigė, kad „Ryanair“ nekeičia savo planų dėl Kauno oro uosto. „Ryanair“ planuoja Kauno oro uoste statyti antrąjį lėktuvų angarą, priimti daugiau inžinierių. Dėl šių planų jau kalbėtasi ir su Ūkio ministerija, planuojama gauti finansinės paramos specialistų, kurie dirbs angare, apmokymams“, - sakė A. Šliupas.

Anot jo, šių dviejų krypčių netekimą visiškai kompensuos kryptys į Alikantę (Ispanija) ir Graikijos Rodo ir Koso salas. Be to, Kauno oro uosto planuose yra ir skrydžiai Rytų kryptimi.

Kauno savivaldybė akcentuoja, kad iš 300 Europos oro uostų praėjusiais metais sparčiausiai augo Kauno oro uostas. 2010 m. Kauno oro uoste keleivių skaičius buvo didžiausias per pastaruosius penkerius metus, paskelbė oro transporto tendencijas analizuojantis tinklalapis „anna.aero“.

Pernai iš viso buvo aptarnauti 809 700 keleivių - 77 proc. daugiau nei 2009 m. Per metus oro uoste skrydžių skaičius padidėjo 45 proc. iki 8753, o krovinių skaičius - net 110 proc., iki 4449 tonų.

Dėl mažesnių tarifų anksčiau Kauno oro uostą pasirinkusi „Ryanair“ iš šio miesto skraidys 19-a krypčių, sumažintas skrydžių į Vokietiją skaičius dėl toje šalyje pakeltų mokesčių.  Nuo šio sezono atidaromo maršrutai į Graikijos Koso ir Rodo salas Viduržemio jūroje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją