„Iš tiesų vagonas-restoranas nepasiteisino. Tiesa, vasaros metu, kai savaitgaliais važiuoja daug žmonių, restoranas pasiteisina, todėl vasarą jis vėl atsiras, bet žiemą keliauja mažiau žmonių ir objektyviai matome, jog nėra poreikio. Žmonės tiesiog juo nesinaudoja, nes traukiniuose keleivius dar aptarnauja palydovai, kurie pasiūlo kavos, arbatos, užkandžių“, - DELFI pasakojo „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas.
Vagonas-restoranas egzistavo tik greitajame traukinyje Vilnius-Klaipėda. Kituose vietinio susisiekimo traukiniuose restorano nebuvo, vagonai-restoranai yra tik tarptautiniuose traukiniuose.
Pasak D. Žebrausko, vagono-restorano atsisakymui žiemos metu įtakos turėjo ir faktas, kad vietinio susisiekimo traukiniuose Lietuvoje negalima prekiauti alkoholiu.
„Iš dalies, taip. Kai mes įsigijome tuos vagonus, mes planavome, kad jie važinės visuose Klaipėdos reisuose, kurių yra trys per dieną kasdien. Mes buvome padarę apklausas, iš kurių paaiškėjo, kad žmonės pageidauja vagonuose-restoranuose atsigerti alaus, paskanauti užkandėlių. Todėl tokia buvo ir mūsų paslaugos kokybės gerinimo idėja, bet kai Seime galutinai ją atmetė, tai vasarą dar perka vaisvandenius, ledus, užkandą, bet žiemos metu nėra poreikio“, - teigė D. Žebrauskas.
DELFI primena, kad Susisiekimo ministerija yra siūliusi Seimui leisti vietiniuose traukiniuose pardavinėti nestiprų alkoholį, tačiau idėja palaikymo parlamente nesulaukė.
