Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad panaikina Vilniaus apygardos teismo (VAT) nutartį, kuria buvo atmestas Kauno bendrovės prašymas uždrausti VKTI vykdyti konkurso procedūras pagal liepos 8-osios skelbimą. Juo buvo paskelbtas konkursas parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais: Marijampolė – Palanga, Marijampolė – Zarasai, Vilnius – Visaginas.
VAT buvo nusprendęs, kad negalima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių vien dėl viešojo intereso.
„Kalba eina apie viešojo pobūdžio (tolimojo reguliaraus transporto) paslaugų teikimą nemažos Lietuvos Respublikos dalies gyventojams, todėl, užsitęsus šioje byloje sprendžiamam ginčui, galėtų susiklostyti situacija, kad ilgą laikotarpį, atsižvelgiant į maršrutų mastą, didelė gyventojų dalis neturėtų galimybės naudotis naujai nustatytais maršrutais, o ieškinio atmetimo atveju susitrukdytų viešojo pirkimo procedūros“, – VAT konstatavo, kad tokia situacija neigiamai paveiktų nemažos Lietuvos gyventojų dalies gyvenimo kokybę.
Su šia nutartimi „Kautra“ nesutiko – kaip teismui nurodė bendrovės teisininkai, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gyventojams nesukeltų jokių neigiamų pasekmių, nes šiuo metu esami maršrutai pilnai patenkina keleivių paklausą, o nauji tik dubliuotų esamus.
„Viešasis interesas reikalauja išsiaiškinti, ar iš tiesų sprendimą skelbti konkursą priėmęs atsakovas (VKTI) pagrįstai ir teisėtai, laikydamasis teisės aktuose įtvirtintų reglamentavimų, priėmė sprendimą skelbti konkursą atrinkti vežėjus vežti keleivius naujais maršrutais“, – „Kautra“ skunde teismui nurodė, kad dėl atsiradusių papildomų maršrutų gali nukentėti vežimais užsiimančių įmonių finansinė padėtis dėl sumažėjusio keleivių srauto ir dėl maršrutinio tinklo perteklinio tankumo.
Bendrovės teigimu, VKTI nurodyti maršrutai negali būti laikytini naujais, nes „jų trasos daugiau kaip 50 proc. sutampa su jau esamų maršrutų trasomis“. Be to, esą jau esantys maršrutai patenkina keleivių poreikius.
„Konkursas parinkti vežėjus vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais yra organizuojamas neteisėtai“, – įsitikinę „Kautros“ atstovai.
Prie šio bendrovės atskirojo skundo prisidėjo ir Vilniaus bendrovė „Tolimojo keleivinio transporto kompanija“. Bylą dėl VKTI sprendimo panaikinimo taip pat yra iškėlusios bendrovės „Marijampolės autobusų parkas“ ir „Klaipėdos autobusų parkas“, bet jos savo pozicijos apeliacinės instancijos teismui neišdėstė.
Atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad privalo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės – kol byla neišnagrinėta teisme ir sprendimas neįsiteisėjo, konkursas neturėtų būti vykdomas.
Pasak teismo, neretai susidaro situacijos, kai šalia viešojo intereso „iškyla konkuruojantis viešasis interesas, pasireiškiantis tuo, jog perkamos prekės, paslaugos ar darbai yra susiję su visuomenės ar jos dalies teisių ar teisėtų interesų tenkinimu, o viešojo pirkimo sutarties operatyvus sudarymas yra būtinas, siekiant, kad nebūtų pažeistos tam tikros šių asmenų ar jų grupės Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės“.
Teismo teigimu, nors VAT nurodytas viešasis interesas ir yra susijęs su visuomenės dalies teisėtų interesų tenkinimu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šio intereso įgyvendinimu nebūtų tiesiogiai užtikrinta jokia Konstitucijoje įtvirtintos vertybės apsauga, teismas neturėjo teisinio pagrindo, remdamasis šio intereso egzistavimu, atmesti „Kautros“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdant viešojo pirkimo procedūras.
Teismas pažymėjo, kad jeigu ateityje bus patenkintas „Kautros“ ir kitų vežėjų ieškinys bei teismas pripažins, jog konkursas buvo paskelbtas ir viešojo pirkimo procedūros pradėtos vykdyti neteisėtai, išnyks viešojo pirkimo vykdymo teisinis pagrindas.
