Elektra pasirodė per brangi
Pirmas bandymas pradėti arkliais traukiamo tramvajaus paslaugas Oslo mieste (tuo metu dar vadinto Kristianija) buvo 1868 metais inžinieriaus Jenso Theodoro Paludano Vogto ir architekto Paulo Due pateiktas koncesijos siūlymas. Jis buvo atmestas, nes vietos valdžia manė, kad miesto gatvės yra per siauros.
1874 metais tie patys žmonės dar kartą pateikė šį siūlymą, ir leidimas pradėti darbus buvo duotas. 1874-ųjų rugpjūčio 26 dieną juodu įkūrė įmonę, ir ši po ketverių metų buvo pervadinta į „Kristiania Sporveisselskab-KSS“. Buvo užsakyti 22 vagonai, ir tų pačių metų spalio 6-ąją įvyko iškilmingas trasos atidarymas. Arkliais traukiamo tramvajaus išlaikymas kainavo brangiai, todėl elektrinių tramvajų tinklui sukurti buvo įsteigta kompanija „A/S Kristiania Elektriske Sporvei“ (KES). Pirmasis elektrinis tramvajus į trasą išvažiavo 1899 metų rugsėjo 29 dieną, o 1900 metų sausio 15 dieną visi tramvajai jau buvo elektriniai.
1960-aisiais dėl pigaus dyzelino ir sprendimo statyti metro miesto taryba nusprendė panaikinti tramvajaus ir troleibuso tinklus. Paskutinė linija uždaryta 1968 metų birželio 24 dieną. Taigi elektrinis tramvajus tarnavo 60 metų, o jį nukonkuravo automobiliai ir metro. Beje, degalų krizės metu kai kurios elektrinio tramvajaus linijos buvo atgaivintos.
Nepamiršo užmiesčio
Pirmoji mintis paleisti greitojo miesto tranzito sistemą kilo 1912 metais, įrengus Ekebergo trasą. Plane buvo numatyta pastatyti tunelį po miesto centru ir juo paleisti traukinius. Vis dėlto didelės statybos sąnaudos planus sugriovė. Požeminio geležinkelio biuras, kaip miesto atstatymo po Antrojo pasaulinio karo dalis, buvo įsteigtas 1949 metų rugsėjo 15 dieną, o pirmieji planai pasirodė 1951-aisiais.
Po trejų metų miesto taryba nusprendė statyti metro tinklą rytinėje Oslo dalyje, nes būtent šia kryptimi pradėjo plėstis miestas. Tramvajaus trasą buvo numatyta rekonstruoti taip, kad ji atitiktų metro standartus. Buvo suprojektuotos trys naujos linijos – jos turėjo sujungti Oslo užmiestį, nes jau buvo matyti, kad šiam reikės gerai išplėtoto viešojo transporto sistemos.
Metro Osle pradėjo veikti 1966 metų gegužės 22 dieną. Nuo idėjos iki jos realizavimo praėjo 54 metai.
Viena pagrindinių metro projekto užduočių buvo sujungti užmiesčio trasas iš skirtingų miesto dalių, panaudojant požeminį – Bendrąjį – tunelį (Common tunnel). Atidarius metro trasą 1966-aisiais, užmiesčio trasoms sujungti tereikėjo 1,2 kilometro, tačiau tik 1977 metais atidaryta Sentrumo stotis leido metro lengviau pasiekti miesto centrą. Iš pradžių dėl nesuderintos signalizavimo ir srovės įrangos nebuvo galima važiuoti visu tuneliu. 1993 metais Sognsvanno trasa ir dalis Bendrojo tunelio buvo perdaryta, kad atitiktų metro standartus.
Kai kurios metro trasos konkuravo su autobusais, tačiau metro nugalėjo. 2003 metais Kolsåso trasa dėl biudžeto nesutarimų tarp Oslo ir Akershuso apygardų buvo uždaryta. Metus užtruko nepopuliarus sprendimas šį maršrutą aptarnauti autobusais. Tačiau po atkaklių vietos gyventojų protestų ir su miesto taryba pasiekto kompromiso 2004 metų lapkričio 22 dieną ji vėl buvo atidaryta.
Aplinka keičiasi neatpažįstamai
Kurį laiką atgimęs tramvajus ir naujai pastatytas metropolitenas buvo dviejų atskirų kompanijų rankose. Galiausiai 2008 metais buvo įkurta kompanija „Ruter“ – dabar ji koordinuoja visą viešojo transporto veiklą. Metro taip pat integruotas į viešojo transporto sistemą.
„Ruter“ kompanija sukūrė tinklą, kuris leidžia vienu bilietu naudotis keliantis keltais, važiuojant tramvajais, miesto autobusais, geležinkeliu ir, žinoma, metro. Diegiama nauja belaidė bilietų sistema „Flexus“. Nuo šių metų vasario 1 dienos vienkartinis bilietas kainuoja 26 Norvegijos kronas (10 litų), mėnesinis – 570 Norvegijos kronų (233 litus) ir tinka visoms transporto priemonėms savivaldybės ribose. Už važiavimą be bilieto skiriama 750 Norvegijos kronų (307 litų) bauda.
Metro traukiniai, kursuojantys kas 3–4 minutes, pasiekdami 70 kilometrų per valandą greitį, kerta kalnus ir kitoje pusėje išnyra į paviršių. Taip keleiviams suteikiama galimybė pasigrožėti nuostabia Norvegijos gamta. Aplinka šalia naujų metro trasų neatpažįstamai keičiasi, statomi nauji daugiaaukščiai pastatai, kultūros centrai, viešbučiai, kiti turistų pamėgti traukos centrai.
Metro stotys kuo įvairiausios – nuo požeminių, iškaltų uolose iki itin paprastų, jaukių medinukių, suteikiančių prieglobstį nuo lietaus. Kai kuriose stotyse yra ir nedidukių užkandinių, spaudos kioskų. Vos palipėjus kelis laiptelius, galima persėsti į autobusus ir tęsti savo kelionę kita kryptimi.
Nuo 2006 metų buvo pradėtas atnaujinti ir traukinių vagonų parkas. Kelių dešimčių metų senumo vagonai buvo pakeisti naujais – T2000 tipo. Jie yra 18 metrų ilgio, 3,3 metro pločio ir 3,65 metro aukščio. Vagonai leido pasiekti 100 kilometrų per valandą greitį ir yra priskiriami prie plačiausių metro traukinių pasaulyje. Jie išsiskiria ir neįprastu sėdimų vietų išdėstymu. Čia panašiai kaip lėktuve ar autobuse visi keleiviai žiūri viena kryptimi, sėdimų vietų eilės išdėstytos 2 + 2 arba 1 + 2 + 1.
Priemiestiniai traukiniai taip pat buvo sujungti į bendrą susisiekimo tinklą ir kursuoja kas 30 minučių. Numatytos kelios persėdimo stotys – iš vienos transporto rūšies į kitą. Į oro uostą metro ekspresas kursuoja kas 10 minučių.
Kaip ir daugelis požeminių stočių, metro stotys atlieka ir apsaugos nuo oro pavojaus funkcijas.
Nydalenas – pirmoji žiedinės trasos stotis, iš kurios abiem kryptimis vienodai greitai pasiekiamas miesto centras. Stotis – moderni, įrengtas netiesioginis apšvietimas, eskalatorius su besikeičiančiomis šviesomis ir ezoteriniais garsais.
Ateities planai
Prieš kelis šimtmečius Oslo centras buvo išsidėstęs Ekebergo kalvos papėdėje. Šiandien ši teritorija žinoma kaip Oslo senamiestis. 1624 metais, po miestą nusiaubusio gaisro, danų karalius Kristijonas IV nusprendė netoli Akershuso pilies pastatyti naują miestą. Šį miestą jis pavadino savo vardu – Kristianija. 1814 metais, atsiskyrus Danijai, miestas tapo Norvegijos sostine. 1925-aisiais Kristianija, kaip tuomet buvo rašoma, vėl buvo pervadinta Oslu.
Oslas priskiriamas prie mažųjų Europos sostinių, tačiau turi labai gerai išplėtotą bėginio miesto transporto susisiekimo tinklą.
2007-aisiais buvo priimtas sprendimas 2008–2027 metais Oslo ir Akershuso regionų viešajam transportui ir keliams tobulinti skirti 53 mlrd. Norvegijos kronų (21 mlrd. litų). Šiais metais seni metro vagonai keičiami naujaisiais MX3000, pagamintais „Siemens“ kompanijos. Kolsåso ir Holmenkollio trasos bus perdarytos į atitinkančias metro standartus.
Furuseto trasą planuojama išplėsti, pridedant dvi naujas stotis ir vieną terminalą. Planuojama nauja metro stotis Bendrajame tunelyje. Grorudo trasą numatyta prijungti prie žiedinės, įrengiant naują stotį. Taip turėtų būti išnaudotas visas Bendrojo tunelio pralaidumas.
Parengė Rokas Šumakaris
