„Manome, kad ši transporto priemonė turės važiuoti žeme, ten, kur bus įmanoma ir kur ji netrukdys eismui, linija galės būti šalia kelių ar įrengta žaliosiose juostose, skiriančiose eismo kryptis. Ten, kur galima važiuoti žeme, reikia taip ir daryti, nes tai pigiausia, o tokiose vietose, kaip upė, sankryžos ir pan., reikės inžinerinius sprendimus priimti, virš žemės ar po žeme statyti liniją. Todėl šios transporto priemonės negalime vadinti nei metro, nei tramvajumi", – aiškino Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.
Vasario 14 d. Vilniaus savivaldybė pasirašė sutartį dėl viešojo transporto planavimo studijos. Jos koncepcinė dalis turėtų būti baigta gegužę. Tuomet paaiškės, ar reikia keisti esamą transporto sistemą ar ne, jei keisti, tai kuo. Studija atsiėjo 800 tūkst. litų, iš kurių savivaldybė skyrė apie 140 tūkst. litų, likę – ES paramos lėšos.
Lemiamas žodis, kaip ateityje atrodys Vilniaus viešasis transportas, bus tartas anksčiausiai rudenį, kai gali būti balsuojama dėl transporto specialiojo plano. Anot R.Adomavičiaus, tokį planą realu parengti iki rudens.
Anot „Tiltros Group" Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės departamento vadovo Vitoldas Sapožnikovas, tokio projekto vertė viršytų milijardą litų.
