"Reikia sustiprinti Lietuvą. Anksčiau mūsų teritorija tęsėsi iki Juodosios jūros, kodėl negalima dabar jos atkurti? Galėtume kariauti, deja, raketas, torpedas atėmė...“ – juokdamasis DELFI pasakojo V. Romanovas, paklaustas, kodėl nusprendė įsigyti legendinio laivo dalį.
Verslininkas jau pasirašė sutartį su Rusijos Nerpos laivų statykla, kur prižiūrint amerikiečiams naikinami seni povandeniniai laivai, dėl K-19 dalies įsigijimo. V. Romanovas pasakojo apie pirkinį, kuris jam kelia nemažai sentimentų, mąstęs jau seniai. Būsimasis milijonierius 1966-1969 metais tarnavo šiame povandeniniame laive.
K-19 plaukiojo iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio. Vėliau dviejų futbolo aikščių ilgio povandeninis laivas turėjo būti supjaustytas ir utilizuotas. Buvusi įgula, iki šiol kasmet susitinkanti, tuomet sutarė nupirkti K-19. Dėl to buvo net kreiptasi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, tačiau ir šio galių nepakako – įstatymai neleidžia parduoti viso povandeninio laivo.
Minėtos Rusijos gamyklos darbininkai, žinodami V. Romanovo norą, bet negalėdami pažeidinėti įstatymų, laivą supjaustė, tačiau 9 metrų ilgio ir 11 aukščio pagrindinę jo dalį, kur buvo sumontuota laivo valdymo įranga, paliko. Tiesa, ginkluotę darbininkai taip pat buvo priversti sunaikinti.
V. Romanovo teigimu, įtikinti rusus parduoti K-19 dalį buvo sunku, tačiau ne neįmanomas dalykas. Jie retkarčiais parduoda nesunaikintas povandeninių laivų dalis.
Pasak verslininko, kiek kainuos naujasis jo pirkinys, kol kas nežinia, mat sutartis buvo sudaryta neseniai. Dabar įsigytoji laivo dalis bus remontuojama – Rusijos gamykla pažadėjo per keletą mėnesių atstatyti ją tokią, kokia buvo. Ispanijos žiniasklaidos tvirtinimu, tai turtingiausiu Lietuvos žmogumi vadinamas V. Romanovas ketina finansuoti iš savo asmeninių lėšų.
Milijonierius sakė norintis legendiniame K-19 įrengti muziejų, tačiau kuriame mieste jis turėtų įsikurti, kol kas neatskleidė. Ispanų žurnalistai tvirtina, esą muziejus turėtų plūduriuoti Maskvos upėje, tačiau pats verslininkas DELFI neatmetė, kad gali jį atgabenti ir į Lietuvą. „Kuri sostinė labiau norės, kuri išskirs vietos, ten ir pastatysime“, - juokavo V. Romanovas.
Išvengė Černobylio sprogimui prilygstančios tragedijos
K-19 – pirmasis sovietų pagamintas povandeninis branduolinis laivas, aprūpintas balistinėmis branduolinėmis raketomis, vadinamas svarbia Sovietų Sąjungos bei šaltojo karo istorijos dalimi. Jis ne kartą buvo patekęs į įvairius incidentus, o vienas vos nesibaigė tragedija, savo mastu prilygstančia Černobylio atominės elektrinės katastrofai.
1958 metais sukonstruotą K-19, priešingai nei reikalauja nerašyta tradicija, pakrikštijo vyras. Jo laikomas šampano butelis, atsitrenkęs į povandeninį laivą, nesudužo. Įgula tai palaikė blogu ženklu. Per porą metų baigtą gaminti laivą speciali komisija leido naudoti 1961-ųjų balandį ir jau praėjus vos daugiau nei dviem mėnesiams įgulai teko gelbėti K-19 bei gelbėtis pačiai nuo pražūties.
Pirmojo rango kapitono Nikolajaus Zatejevo vadovaujamas laivas tuomet dalyvavo pratybose Arkties vandenyne netoli pietinės Grenlandijos dalies. Manevrų metu liepos 4 dieną iš šaldymo sistemos branduolinio reaktoriaus nutekėjo didelis kiekis kuro.
Vandens spaudimas dešiniojo borto reaktoriuje nukrito iki nulio, o sistema nustojo šaldyti. Temperatūra reaktoriuje iš karto pakilo iki 800 laipsnių Celsijaus, kone ištirpdydama kuro strypus. Nepaisant ankstesnių N. Zatejevo ir specialistų reikalavimų, povandeniniame laive nebuvo sumontuota atsarginė šaldymo sistema.
Dėl su tuo nesusijusio gedimo iš rikiuotės išėjo radijo sistema, taigi įgula negalėjo susisiekti su Maskva.
N. Zatejevas suvokė, kad įvykus sprogimui JAV, suvokusi taip kaip puolimą, galėjo pradėti branduolinį karą. Tiesa, pats kapitonas pirmiausia galvojo ne apie Sovietų Sąjungos ir amerikiečių santykius, o apie povandeninio laivo ir įgulos gelbėjimą.
Aštuonių inžinierių ir kitų įgulos narių komandai po ilgo darbo didelės radiacijos zonoje pavyko sukurti naują šaldymo sistemą, nulaužus oro išleidimo vožtuvą ir privirinus vandens tiekimo vamzdelį. Tuomet išskiriami radioaktyvūs garai su branduolinio skilimo produktais buvo įtraukiami į ventiliacijos sistemą ir išskiriami į kitus laivo sektorius.
K-19 per incidentą įgulai, kurią sudarė 139 žmonės, teko nemaža radiacijos dozė, o visi aštuoni šaldymo sistemą taisę vyrai dėl itin stipraus spinduliavimo per savaitę mirė. Per kitas dvi savaites mirė dar 14 jūreivių, nemaža dalis kitų įgulos narių susirgo sunkiomis ligomis, tarp jų – ir vėžiu. Šiuo metu yra likę gyvi tik 48 šios įgulos nariai.
Po kurio laiko į pietus pasukusio povandeninio laivo įgula buvo evakuota, o pats K-19 buvo partemptas į karinę bazę. Iš jo sklidusi radiacija užteršė aplinkinę teritoriją maždaug 700 metrų spinduliu. Apgadinti reaktoriai per porą metų buvo pakeisti naujais. Remonto metu paaiškėjo, kad katastrofą sukėlė vienas elektrodas, nukritęs į dešiniojo borto reaktoriaus šaldymo sistemą dar laivo konstravimo metu.
Pasiūlė apdovanoti Nobelio premija
Vėl pradėjęs plaukioti K-19 neoficialiai buvo vadinamas Hirosima.
Tai buvo ne vienintelis incidentas, kurį teko patirti šiam povandeniniam laivui. 1969 metais K-19 Barenco jūroje, maždaug 60 metrų gylyje, susidūrė su JAV laivu „USS Gato“. Po trejų metų povandeniniame laive, kuris tuo metu plaukė 120 metrų gylyje netoli Niufaundlendo salos, kilo gaisras. Jo metu žuvo 28 jūreiviai.
Nepaisant šių incidentų, K-19 kiekvieną kartą buvo suremontuojamas ir vėl išplaukdavo į jūrą. 1994 metais povandeninis laivas buvo perkeltas į taisyklą mieste Poliarnyj. 2002 metais K-19 atsidūrė Nerpoje, netoli Murmansko.
Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas 2006 metų vasarį pasiūlė Norvegijos Nobelio komitetui apdovanoti K-19 įgulą, užkirtusią kelią branduoliniam sprogimui, Taikos premija. Apdovanojimui buvo pristatytas prieš keletą metų miręs kapitonas N. Zatejevas.
Apie herojišką K-19 įgulos poelgį viešai buvo prabilta tik 1990 metais - ligi tol KGB vertė įgulą tylėti. Neseniai šis incidentas buvo įamžintas Holivudo filme „K-19. The Widowmaker“, kur pagrindinius vaidmenis atliko Harrisonas Fordas ir Liamas Neesonas.
